„Šis mėnesio infliacijos šuolis yra susijęs su administruojamųjų kainų didinimais. Didžiausią įtaką sausio mėnesio infliacijai turėjo iki 19 procentų padidėjęs pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas ir lengvatinio 5 procentų tarifo naikinimas daugumai prekių. Mėnesio pradžioje padidėjo kuro ir alkoholio akcizai, be to, šalies gyventojams elektra pabrango apie 13 proc., o dujos – ketvirtadaliu“, - sako „Swedbank“ analitikė Lina Vrubliauskienė.
Pasak jos, nepaisant mokesčių įtakos kainoms, metinė infliacija nešoktelėjo tiek, kiek buvo galima tikėtis dėl praėjusių metų aukštos palyginamosios bazės: praėjusiais metų sausio mėn. vartotojų kainų augimas buvo rekordiškai spartus taip pat dėl administruojamųjų kainų didinimo.
Daugiausiai pabrango vaistai
Bendrajam kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 8,2 proc. pabrangusios transporto, 10,4 – sveikatos priežiūros, 4,5 – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupių prekės ir paslaugos, 1,7 – maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai ir 5,3 proc. atpigę drabužiai ir avalynė.
Vartojimo prekių kainos padidėjo 2,9, paslaugų – 2,2 proc.
„Manome, kad prasidėjęs ekonomikos nuosmukis, sparčiai krentantis gyventojų vartojimas bei išorinio spaudimo sumažėjimas jau sustabdė kainų augimo tempą Lietuvoje. Tokio spartaus, kaip sausio, mėnesio kainų augimo šiais metais nepamatysime. Prognozuojame, kad pirmąjį pusmetį kainų augimas sparčiai lėtės, o keliais antrojo ir trečiojo ketvirčių mėnesiais galima defliacija“, - sako L. Vrubliauskienė.
„Dnb Nord” banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka. „Vargu, ar aukštesni infliacijos tempai galėtų išsilaikyti ilgesnė laikotarpį. Sparčiai mažėjant vartojimui, administracinių veiksmų įtaką kompensuos dėl smunkančios paklausos mažėjančios kainos. Blogėjant pasaulio ekonomikos prognozėms, neverta laukti ir ženklaus naftos kainų didėjimo, toliau mažės ir eksportuojamos produkcijos kainos (sausį, ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos smuko penktadaliu, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o rafinuotos naftos produktų - net 46 proc.)”, - teigė analitikė.
Tačiau J.Rojaka teigia, kad dėl vartotojai nepatirs visą mažėjančių kainų naudą – dėl nuosmukio išaugs bedarbių skaičius ir sumažės atlyginimai. „Augantis bedarbių skaičius smarkiai apribos atlyginimų kėlimą šiais metais. Privatus sektorius itin dinamiškai reaguoja į pasikeitusią aplinką, apkarpydamas tiek darbo vietas, tiek ir atlyginimus. Niūresnės prognozės yra apėmusios ir valdžios sektorių. Per šiuos metus darbo užmokesčiai viso labo galėtų padidėti apie 2 proc. ir tai, labiau dėl techninių priežasčių”, - teigė J.Rojaka
„Swedbank“ ekspertai skaičiuoja, kad šilumos kainų augimas pridės apie 0,5 procentinio punkto prie metinės Lietuvos infliacijos, o bendras infliacijos šalyje lygis metų pabaigoje didele dalimi priklausys ir nuo to, kaip greitai įmonės prisitaikys prie radikaliai besikeičiančios ekonomikos situacijos.
Sausio mėn. metinė infliacija sudarė 9,6 procento. Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė 22,9 procento per dvylika mėnesių pabrangusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, 10,7 – maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 21,5 – sveikatos priežiūros grupės prekės ir paslaugos, 14,8 procento – alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai ir 6,0 procento atpigę drabužiai ir avalynė. Vartojimo prekės per metus pabrango 8,6, paslaugos – 12,7 procento.
