Seime svarstomų įstatymo pakeitimų idėja, maksimalius metinius atskaitymus nuo šiuo metu esančio 1 proc. mažinti iki 0,8 proc., konservatyvaus investavimo fondams – nuo 1 proc. iki 0,5 proc., o galimus maksimalius įmokėtų pensijų įmokų atskaitymus visai uždrausti (šiuo metu maksimalus atskaitymas 10 proc) Įstatymo projekte teigiama, kad turto valdymo mokestis kaip vienintelis leidžiamas atskaitymas skatins pensijų kaupimo bendroves veikti efektyviau. LLRI nuomone, vargu ar galima tikėtis profesionalesnės fondų veiklos žymiai sumažinant jų pajamas. Atvirkščiai, sumažintos pensijų kaupimo bendrovių pajamos ir mažėjanti konkurencija lemtų prastėjantį privačių pensijų fondų paslaugų lygį.

Didelė dalis pensijų kaupimo bendrovių pajamų yra pastoviosios, t.y. gaunamos iš pervedimų iš Sodros, o ne investicijų grąža. Mažinant atskaitymus ir taip mažinant bendrovių pajamas, pensijų fondų valdymo veikla pelninga išlikti gali tik vienoms pensijų kaupimo bendrovėms perimant kitas.

LLRI jaunesnysis ekspertas Vytautas Žukauskas sako, kad atskaitymų mažinimas priverstų pensijų fondų rinką koncentruotis, o tai mažintų konkurenciją ir vartotojų pasirinkimą.

„Bendrovių tarpusavio konkurencija yra pagrindinis veiksnys, lemiantis pensijų kaupimo bendrovių taikomus atskaitymų dydžius. Tai parodo ir faktiškai taikomi pensijų kaupimo bendrovių atskaitymai, kurie yra mažesni nei nustatyti maksimalūs. Šiuo metu vidutinis bendrovių taikomas atskaitymo dydis nuo įmokų yra 3,1 proc. (įstatymu leidžiama 10 proc.), vidutinis metinis atskaitymo dydis nuo dalyvio turto yra 0,92 proc. (įstatymu leidžiama 1 proc.)“, - sako V.Žukauskas.

Jo teigimu, privačių bendrovių dalyvavimas pensijų reformoje yra stiprioji reformos pusė. Pensijų kaupimas yra ilgalaikis įsipareigojimas tiek iš fondo, tiek iš vartotojo pusės, todėl daryti sprendimus atsižvelgiant į trumpalaikį periodą, kuris buvo ir labai geras, ir labai blogas, neatsakinga. Imtis pensijų fondų veiklos rinkos dalyviai nusprendė, žinodami tos veiklos sąlygas, tad reikšmingų sąlygų keitimas pažeidžia teisėtus lūkesčius dėl veiklos tęstinumo.

„Pensijų kaupimo įstatymas nuo priėmimo 2004 m. buvo keistas 6 kartus. Kaskart pensijų kaupimo bendrovėms buvo numatomos papildomos pareigos ir reguliavimai. Naujausias, nuo 2009 m. sausio 1 d. priimtas pakeitimas – į privačius pensijų fondus pervedamos dalies nuo 5,5 sumažinimas iki 3 proc. Buvo teigiama, kad toks sprendimas yra laikinas ir to labiausiai reikalia „Sodros” biudžetui papildyti. Papildomas veiklos apsunkinimas nebeatrodo, kad tokie veiksmai atsitiktiniai. Sprendimo mažinti maksimalių atskaitymų dydžius našta pensijų fondų kaupimo bendrovėms taptų nepakeliama“, - prognozuoja LLRI ekspertas.

Šiuo metu privataus pensijų kaupimo sutartis yra pasirašę 950 tūkst. Lietuvos gyventojų. Žmonės pasitiki pensijų fondais, todėl LLRI siūlo nekeisti galiojančių įstatymų, negriauti galimybės kaupti alternatyvios valstybinei privačios pensijos, o ateityje apsvarstyti galimybę didinti į pensijų fondus pervedamos valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį.