Už laisvą darbo jėgos judėjimą pasisakė 59,6 proc. referendumo dalyvių, o 40,4 proc. balsavo prieš, rodo oficialūs balsavimo rezultatai, kuriuos paskelbė Šveicarijos naujienų agentūra ATS.
Referendumo rezultatai leido lengviau atsikvėpti daugumai Šveicarijos politikų, verslininkų ir socialinės rūpybos sektoriaus atstovų, kurie ragino pratęsti šią sutartį.
Pasak teisingumo ministrės Eveline Widmer-Schlumpf, Šveicarija priėmė "gerą, objektyvų sprendimą, galvodama apie ateitį", o šiai nuomonei taip pat pritarė svarbiausia šalies darbdavių asociacija bei profesinės sąjungos.
Sunkų ekonomikos laikotarpį išgyvenantys balsuotojai rinkosi stabilumą, sakė centro dešinės Radikalų partijos pirmininkas Fulvio Pelli.
Bernas ir Briuselis perspėjus, kad nugalėjus šios sutarties pratęsimo priešininkams, būtų nutrūkusios daugelis kitų su ja susijusi sutarčių prekybos, žemės ūkio ir susisiekimo srityse, kurios lemia apie 1 proc. Šveicarijos ekonomikos augimo.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso pasveikino "nuostabų rezultatą", sakydamas, jog šis referendumas "atveria kelią abipusiai naudingų ryšių stiprinimui".
Daugelis mano, jog laisvo darbo jėgos judėjimo sutartis, kuri taip pat leidžia Šveicarijos piliečiams dirbti ES, buvo viena iš priežasčių, nulėmusių pastarųjų metų spartų Šveicarijos ekonomikos kilimą, nes ji padėjo patenkinti kvalifikuotų darbininkų poreikį.
Tačiau triuškinama vyriausybės pergalė nustebino apžvalgininkus, nes neseniai surengtos apklausos rodė, jog ES darbo jėgos šalininkai turi tik nedidelę persvarą.
ES nepriklausančioje Šveicarijoje prieš referendumą surengtoje kampanijoje išryškėjo prieštaravimai tarp šalies ekonominių interesų ir tradiciškai populiarių nuogąstavimų dėl imigracijos ir šioje neutralioje Alpių kalnų šalyje ypač branginamos nepriklausomybės.
Referendumo rezultatus tapo dar sunkiau nuspėti dėl nepalankaus pasaulinio ekonomikos klimato, kuris kelis pastaruosius vargino ir tradiciškai klestinčią Šveicarija.
Kritikai iš Šveicarijos liaudies partijos (SLP) pranašavo aplūsiančią imigrantų bangą iš Rumunijos ir Bulgarijos, kurias jie vadina "Europos trečiuoju pasauliu". Opozicija taip pat perspėjo, kad Šveicarijos piliečiai praras daug darbo vietų.
"Manau, kad šuolis į nežinią ir baimė dėl nenumatytų pasekmių tikriausiai įkvėpė tuos, kurie delsė balsuoti "taip", - SLP atstovas parlamente Guy Parmelinas (Gi Parmelenas) sakė Šveicarijos televizijai.
Tačiau partijos pirmininko pavaduotojas Yvanas Perrinas pareiškė: "Man regis... po 1-1,5 mėnesio būtume laimėję mes, nes žmonės pradeda suvokti, jog mūsų nuogąstavimai pagrįsti".
Praėjusį mėnesį nedarbas Šveicarijoje pasiekė 3,3 proc., nors anksčiau ilgą laiką mažėjo.
Šiuo metu Šveicarijoje gyvena 1,62 mln. užsienio šalių piliečių, o daugiau nei 1 mln. žmonių yra atvykę iš ES ir Vakarų Europos šalių.
ES piliečių darbo suvaržymai buvo palaipsniui naikinami nuo 2002 metų, o per šį laikotarpį atvyko beveik 200 tūkst. tokių darbuotojų.
Europos Sąjungoje gyvena apie 400 tūkst. Šveicarijos piliečių.
Vyriausybės susitarimuose numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį šalies darbo rinka bus palaipsniui atverta Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams.
Šiuo metu didžiausias dėmesys krypsta į labiau įtemptas Šveicarijos ir ES santykių sritis.
Šveicarija siekia sudaryti daugiau dvišalių sutarčių dėl žemės ūkio produkcijos ir elektros rinkų liberalizavimo, o Briuselis pageidauja, kad Bernas panaikintų mokesčių lengvatas, dėl kurių nemažai ES šalių kompanijų persiregistruoja Šveicarijoje.
Laikraštis "NZZ am Sonntag" sekmadienį pranešė, kad ES pareigūnai pasiruošė paspartinti kompanijų apmokestinimo klausimo svarstymą vasario 13 dieną įvyksiančiose derybose.
"Turime išsiaiškinti daug dalykų ir laukiame kai kurių sprendimų, kad jie galėtų tęsti darbą", - naujienų agentūrai AFP sakė ES ambasadorius prie Šveicarijos Michelis Reitereris.
Sekmadienį Ciuricho kantono balsuotojai taip pat pritarė kairiųjų pasiūlymui panaikinti specialias asmenines mokesčių lengvatas, kuriomis turtingi užsieniečiai buvo viliojami atvykti gyventi šiame regione.