Farmacinės bendrovės „Sanitas", į Rusiją eksportuojančios maždaug dešimtadalį savo produkcijos, generalinis direktorius Saulius Jurgelėnas DELFI pripažino, kad dėl smukusio rublio poveikį jo vadovaujama bendrovė jaučia nebe pirmą mėnesį – prekybos partneriai nebesugeba atsiskaityti laiku, prašo nuolaidų, kai kurie didmenininkai nebenori vaistų pirkti eurais ir prašo atsiskaitinėti tik rubliais.
„Su tuo jau susidūrėme nuo praėjusių metų antros pusės, kai po truputį rublis ėmė silpnėti ir šiuo metu tai, aišku, yra labai aktuali problema. Yra partnerių, kurie vėluoja mėnesį, yra tokių, kurie vėluoja ir keturis. Su mumis partneriai atsiskaito eurais, taigi įsivaizduojate, jeigu jie pirmadienį susirinko rubliais, o antradienį jau kursas kitoks, tai tiesiog pritrūksta rublių nusipirkti atitinkamą kiekį eurų", – sakė jis.
Jeigu ir toliau rublis „taip šokinės", problemos su atsiskaitymais, anot jo, gali dar padidėti.
S. Jurgelėnas viliasi, kad ekonomika ir verslas prisitaikys prie rublio kurso svyravimų, pavyzdžiui, valiutos svyravimo rizika gali būti įtraukiama į antkainį.
„Jeigu kursas yra nekontroliuojamai svyruojantis, tampa labai sudėtinga dirbti ir ta rinka tampa absoliučiai nepatraukli, bet jeigu devalvacija yra slenkanti po truputį, iš esmės galima lūkesčius įdėti į kainodarą", – sako „Sanito" vadovas.
Orientuojasi į turtingesnius
Maždaug pusę pajamų iš pardavimo eksporto rinkose gaunančios bendrovės „Pieno žvaigždės" vykdantysis direktorius Linas Sasnauskas DELFI pripažino, kad eksporto rinkos nuolat menksta, tačiau jis nesiėmė skaičiuoti, kokią dalį rinkos smukimo lėmė nuvertėjęs rublis.
Rusija yra viena iš dviejų didžiausių pieno perdirbėjo eksporto rinkų.
„Kainų smukimai yra didžiuliai – nuo 30-40 proc. iki kelių kartų, o kiek smuko poreikis yra labai sunku įvertinti. (...) Importuoti gaminiai rusams tampa brangesni, taigi jie lyg ir turėtų rinktis vietinį gaminį, tačiau tie, kurie importuoja, jie taikosi į šiek tiek aukštesnių pajamų vartotoją. (...) Yra dalis vartotojų kurie vis tiek renkasi importą, pavyzdžiui, dėl kokybės", – svarsto jis.
Jo teigimu, pieno eksporto rinkose yra dvi problemos: nuolat krentančios pieno produktų kainos ir labai sumažėjęs pirkimas.
Šiuo metu, anot jo, tie gaminiai, kurie turėtų keliauti į eksporto rinkas, lieka įmonių sandėliuose.
L. Sasnauskas viliasi, kad sugrąžinamos Europos Sąjungos eksporto subsidijos gali šiek tiek išjudinti eksportą, nes perdirbėjai galės kiek atpiginti svetur parduodamas prekes.
„Subsidija šiek tiek palengvina europiečių padėtį, bet mes ir su subsidija nepasiekiame pasaulinio kainų lygmens. Trumpalaikėje perspektyvoje, aš manyčiau, kad tai gali duoti šiokį tokį efektą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai nepasieks norimo rezultato", – pripažįsta „Pieno žvaigždžių" vykdantysis direktorius.
Metai bus sunkūs
„Mūsų buvusiuose didžiausiuose partneriuose šiuo metu yra arba ekonomikos nuosmukis, arba valiutos devalvacija. Šiuos metus jau teks kentėti, bet kitąmet aš jau laukiu Rusijos atsigavimo", – trumpai situaciją apibūdina DELFI apibūdino banko „DnB Nord" vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Jo teigimu, Rusijoje yra dvi priežastys trauktis importui: vidaus gamintojai pasidaro labiau konkurencingi, nes rublis krenta, iš kitos pusės, importas gali trauktis dėl to, kad vartojimas pradeda mažėti, nes ekonomika susiduria su sunkumais.
Jis tai iliustruoja ir skaičiais – per lapkritį neskaičiuojant „Mažeikių naftos" įtakos, lietuviškos kilmės eksportas krito apie 16-17 proc.
Kelerius metus iš eilės sparčiai augusiai Rusijai šiemet prognozuojamas nulinis augimas.
Ukraina taip pat, anot R. Rudzkio, atrodo „labai prastai". „Ukrainoje yra labai stipri metalo pramonė, kurio paklausa pasaulyje yra labai kritusi dėl sulėtėjusios automobilių pramonės ir susitraukusių statybų. Ir šiaip ten yra didelių problemų, pavyzdžiui, grivina taip pat yra nemažai nuvertėjusi", – kalba analitikas.
Dar viena Lietuvos eksporto partnerė Baltarusija taip pat maždaug 20 proc. devalvavo savo rublį.
„Latvijoje vartojimas sparčiai traukiasi ir šiemet prognozuojamas ženklus ekonomikos smukimas. Mūsų buvusioje stiprioje partnerėje Estijoje taip pat yra ekonomikos nuosmukis. Vienas iš svarbiausių partnerių yra Lenkija, ten zlotas krito ne mažiau nei rublis", – vienų iš svarbiausių Lietuvos partnerių situaciją apibūdina R. Rudzkis.
Tuo tarpu Lietuvos eksportuotojams svetingumu nedvelkia ir Vakarų Europa – čia yra ypač aštri konkurencija ir stojanti ekonomika.
R. Rudzkio manymu, Vyriausybė turėtų skatinti eksportuojančias įmones, nes dalisjų sustojus kreditavimui neturi pinigų net apyvartinėms lėšoms.
„Laukia tikrai sunkūs metai. Vyriausybei reikėtų kuo ryžtingiau remti eksportuojančias įmones, bet kol kas tos paramos dar nėra, o kai kurie sprendimai eksportui netgi trukdo, pavyzdžiui, vežėjams trukdo dėl išaugusio akcizo pabrangę degalai. (...). Aš manau, kad Vyriausybei reikėtų eiti tuo pačiu keliu kaip ir Jungtinei Karalystei – duoti garantijas trumpalaikiams kreditams eksportuojančioms įmonėms, nes žūt būt reikia išlaikyti savo ryšius rinkoje", – kalbėjo jis.
Negalutiniais Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. sausį-lapkritį eksportuota 51,9 mlrd. Lt, importuota 67,3 mlrd. Lt vertės prekių.
Šiuo laikotarpiu svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (15,8 proc.), Latvija (11,6 proc.), Vokietija (7,2 proc.), Lenkija (5,8 proc.).
Prognozuoja tolesnį rublio kurso smukimą
„Jeigu ir toliau išsilaikys žaliavinės naftos kainų mažėjimo tendencija, rublis dviejų valiutų (JAV dolerio ir euro) krepšelio atžvilgiu smuks dar 15-20 procentų. Nenorėdamas eikvoti sumažėjusių valstybinių tarptautinių valiutos atsargų, Rusijos centrinis bankas valiutos nuvertėjimui rimtai pasipriešinti negalės. Todėl mažai tikėtina, kad rublis artimiausiu metu atsities,“ – teigia AB banko „Finasta“ investicijų strategas Andrius Adomkus.
Investicijų vertė turėtų atsitiesti
Banko „Finasta“ analitikų skaičiavimais, 2008 metais Lietuvos eksportas į Rusiją iš viso galėjo siekti apie 8,7 mlrd. litų.
Taigi nuostoliai dėl rublio nuvertėjimo Lietuvos verslui gali būti gana rimti. Daugiausia į Rusiją lietuviai išveža mašinų ir mechaninių įrengimų bei įrenginių, buitinės technikos, naudotų automobilių, maisto produktų (augalininkystės, pieno, mėsos), plastikų, tad šių prekių eksportuotojams bus sunkiausia.
„Finastos“ ekspertų teigimu, pagrindiniai Lietuvos gamintojų svertai prarandamam konkurencingumui amortizuoti susiję su skaudžiais dalykais - darbo užmokesčio ir kitų sąnaudų mažinimu.
Rublio devalvavimas neigiamai atsiliepia ir lietuviams investuotojams, turintiems šia valiuta denominuoto finansinio turto (nuvertėjant valiutai, ja denominuoto turto vertė mažėja).
Kita vertus, šis nuvertėjimas nėra amžinas – atsigavus pasaulinei ekonomikai ir pagerėjus Rusijos verslo konkurencingumui, investicijų vertė ateityje greičiausiai turėtų atsitiesti.
