Jo teigimu, šiuo metu matant kai kuriuos panikos ženklus tarp darbdavių negalima paprastinti atleidimo iš darbo tvarkos, nes tai gali sukelti „socialinį sprogimą".

„Noriu tvirtai pasakyti, kad neketiname supaprastinti atleidimo iš darbo procedūrų, nes ypatingai šiuo metu, kai darbo rinkoje įžvelgiame panikos ženklų iš verslininkų, vadovų pusės, galime sulaukti socialinio sprogimo", – konferencijos dalyviams kalbėjo D. Kreivys.

Tačiau ministras ir toliau laikosi nuomonės, kad reikia leisti darbdaviams nemokėti už prastovas.

Trečiadienį profesines sąjungas vienijančios Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas DELFI tvirtino, kad profsąjungos kategoriškai nesutinka su paprastinamu atleidimu iš darbo ir siūloma galimybe nemokėti už prastovas.

Šiuo metu maždaug 10 proc. visų Lietuvos įmonių yra pasirašiusios kolektyvines sutartis su savo darbuotojais.

Augant nedarbui ir vis daugiau įmonių susiduriant su sunkumais, Vyriausybė svarsto galimybę liberalizuoti darbo santykius taip esą išsaugant dalį dabar esančių darbo vietų. Lankstesnių darbo santykių prašo ir dalis verslininkų atstovų.

Ministras konferencijos dalyviams pristatė ekonomikos gaivinimo planą. Jis pabrėžė, kad per renovavimo projektus bus siekiama išsaugoti maždaug 50 tūkst. darbo vietų statybose, bus skatinamos eksportuojančios ir gaminančios įmonės.

Vasarį nedarbas Lietuvoje sudarė 7 proc., prognozuojama, kad šių metų pabaigoje jis bus 10 proc.

Ragina paprastinti atleidimą

Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) laikosi priešingos nuomonės. LLRI vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas mano, kad priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos supaprastinimas būtinas ne tik tam, būtų išsaugotos įmonės ir darbo vietos bet ir, kad atsirastų papildomas stimulas kurti darbo vietas kurti.

„Jeigu įmonė nori atleisti darbuotoją jau nebeturėdama jam darbo, ji turi jam išmokėti nuo 3 iki 10 mėnesinių atlyginimų dydžio kompensacija. Krizės laiku ir siekiant atsigavimo svarbu panaikinti veiksnius, kurie stabdo naujų darbo vietų kūrimą, ar tai būtų darbo santykių sudėtingas ir griežtas reglamentavimas, ar neproporcingi licencijavimo ar leidimų reikalavimai, ar mokestinė našta. Gresiančiam nedarbui amortizuoti valdžia privalo sumažinti visus barjerus darbo vietoms kurti", – tvirtina G. Kadziauskas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją