"Skaudžiausia, kad dabar įmonės, su kuriomis dirbome daugelį metų, bando paslapčiomis apgauti, o tai skaudina, – sakė bendrovės "Montuotojas" generalinis direktorius Alfonsas Jaras. – Reputacija jau niekam nerūpi, o juk versle turėtų būti didesnė kultūra, nei bendraujant prie stalo per iškilmingus pietus."
Finansų analitikų teigimu, dažna įmonė vengia atsiskaityti su kreditoriais, nes trūksta apyvartinių lėšų, o jų dabar prasimanyti ypač sunku – bankai skolina tik pavyzdingiausiems verslininkams, o ir palūkanos žvėriškai išaugusios.
Atsiskaitymo kultūros spragos
Įmonių skolos didėja, ir tai iš dalies lemia bankų politika: pritrūkusios apyvartinių lėšų bendrovės neturi iš kur jų gauti. Gali būti, kad kai kurios įmonės piktybiškai neatsiskaito su tiekėjais vien dėl to, kad sunkmečiu bijo ištuštinti sąskaitas. Užsienio ekspertų vertinimu, mūsų šalyje atsiskaitymo kultūra niekada nebuvo ideali, esą apie partnerius iš Lietuvos kalbėta, kad jie ieško galimybių delsti, atsiskaityti vėliau.
"Pasaulio bankas yra atkreipęs dėmesį į lietuvių madą vėluoti, o atsiskaitymo kultūra daug pasako apie verslą. Atsiskaitymo kultūra yra srityje esame silpni ir ją turėtume stiprinti", – įsitikinusi asociacijos "Investuotojų forumas" direktorė Rūta Skyrienė.
Socialiai atsakingos Vakarų įmonės nepaprastai daug dėmesio skiria verslo partnerių atrankai. Vengiama bendradarbiauti su prastos reputacijos įmonėmis.
"Visą tiekimo grandinę prižiūrinčios korporacijos stebi, kaip įmonėse laikomasi žmogaus teisių, kokie yra darbo santykiai, ar laiku atsiskaitoma su darbuotojais", – apie garbingo verslo modelį kalbėjo R.Skyrienė.
Karštakošiškumas versle – prastas pagalbininkas. Įmonių bendravimas būtų kur kas efektyvesnis, jei jos dalytųsi rūpesčiais, ieškotų sprendimo konstruktyviai, o ne skandintų viena kitą teismuose.
Pinigai pabrango žvėriškai
Tendenciją, kad vėluojama atsiskaityti, pastebi ir bankininkai, o pagrindine tokio elgesio priežastimi laikomas apyvartinių lėšų trūkumas.
"Kiekvienai įmonei svarbu turėti apyvartinių lėšų. Anksčiau jų verslui netrūko, nes ir pardavimo apimtis buvo didelė, o ir iš bankų pasiskolinti nebuvo sunku", – analizavo banko "DnB Nord" finansų analitikė Jekaterina Rojaka.
Dabar padėtis pasikeitė kardinaliai: trumpalaikės bankų paskolos per metus pabrango 37 proc., o palūkanų norma per dvejus metus išaugo beveik dvigubai – 90 proc. Vadinasi, dabar skolindamasi iš banko bendrovė turėtų gerai apsvarstyti, ar paskola atsipirks.
Pinigai pabrango, bet paskolų verslui srautas beveik nesumažėjo, o įvertinus vien pastarojo pusmečio statistiką, verslas skolinosi netgi aktyviau. Banke "DnB Nord" trumpalaikių (iki vienų metų) paskolų 2008 m. antrą pusmetį suteikta ketvirtadaliu daugiau negu 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu.
"Tai rodo smarkiai padidėjusį įmonių finansinį badą", – konstatavo J.Rojaka.
Santykius aiškinasi teismuose
Konstruktyvų dialogą, sprendimo paieškas per derybas keičia grasinimai, sankcijos ir teismų posėdžiai. Dažna įmonė šiandien su skolininku ilgai nediskutuoja. Kurį laiką nesulaukusi įmokos bendrovė ginčą perkelia į teismo salę, nes baiminasi, kad nemokus verslo partneris gali bankrutuoti.
"Tokį elgesį diktuoja įtampa, o tai persikelia į visas gyvenimo situacijas", – aiškino Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas. Jo nuomone, kai trūksta apyvartinių lėšų, o vartojimas mažėja, įmonės imasi savigynos.
Duomenų apie teismuose besibylinėjančius verslo atstovus jokia institucija nekaupia, tačiau teisininkai tvirtina, kad darbo krūvis yra padidėjęs kelis kartus. Vien šį sausį Kauno apygardos teisme gautos 203 civilinės bylos, pernai tą patį mėnesį tokių bylų buvo 62. Nuo praėjusių metų liepos iki gruodžio pabaigos tas pats teismas išnagrinėjo 444 bylas, užpernai per tą patį laikotarpį teismo krūvis buvo perpus mažesnis – nagrinėtos 245 bylos. Kauno apygardos teismo atstovė Jūratė Dabašinskienė pabrėžė, kad ne visose bylose nagrinėjami įmonių santykiai, bet verslo ginčų pastaruoju metu ypač pagausėjo.
Ar jau laikas kreiptis į teismą?
Bankrotas rimtoms, įdirbį turinčioms įmonėms prilygsta mirties nuosprendžiui, todėl jos bet kuria kaina stengiasi jo išvengti. Dabar gerokai išaugęs bankrotų skaičius nebūtinai reiškia, kad žlunga vien tik krizės sudorotas smulkusis verslas. Statistiką išpučia ir tos įmonės, kurios susikūrė ekonominio pakilimo laikotarpiu ir turėjo tikslą greitai pralobti.
"Įmonės be istorijos iš vienų pasiskolina, kitiems atiduoda, bando pratempti laiką, nes jų veiklos modelis ir veiklos pabaiga jau aiški. Tokios įmonės vadovaujasi principu – po manęs nors ir tvanas", – sakė advokatas Paulius Docka.
Jis pastebi, kad kai kurios įmonės nukenčia nuo nedorai dirbančių verslininkų, todėl pataria tikrinti potencialius partnerius. Informacija apie turto areštus ir mokumą yra prieinama viešuosiuose registruose. Kaip atpažinti skolininką, kuris sumokėti skolos nė neketina? P.Docka pataria atidžiai klausyti, ką skolininkas kalba. Jeigu nežadama nieko konkretaus, tai turbūt jau ir metas siųsti ieškinį. Esą į kampą įstumtos bendrovės bando mistifikuoti procesus, kuria istorijas apie investuotojus iš Japonijos ar Rusijos, kurie nupirks visas akcijas ir sumokės visas skolas.
Kreditoriai kantrybės neturi
Visų sričių specialistai vieningi: finansinių rūpesčių turinti įmonė negali sau leisti atsitverti nuo kreditorių tylos siena. Net ir didžiausias skolininkas gali išbristi iš liūno, jei apie bėdas kalbės ir ieškos sprendimo.
Kreditoriai, ypač dabar, kantrybės neturi ir ilgai nelaukia, kol skolininkas teiksis pakelti telefono ragelį.
"Užtenka mažiausiam kreditoriui kreiptis į teismą, paprašyti turto arešto dėl tūkstančio ar dviejų skolos, nors ta suma tėra lašas jūroje, ir po to pasipila virtinė ieškinių", – perspėjo P.Docka.
Iš tokios padėties išbristi įmonei sunkiau, nei ieškant sprendimo sėdint prie derybų stalo. Netgi jeigu įmonei pavyks išsilaižyti žaizdas, išeiti iš teismų, ji bus praradusi daug laiko ir pinigų, o ir santykiai su kreditoriais bus sugadinti.
Įmonėms, kurios skolingos, advokatai pataria kalbėti su kreditoriais apie gelbėjimosi planą, kuriuo ketinama pasinaudoti. Žinodami, kad bendrovė pajėgi susitvarkyti su iškilusiomis problemomis, kreditoriai bus tolerantiškesni, o kai kuriais atvejais gal ir pateiks vertingų patarimų, nes ir jie suinteresuoti, kad skolininkas taptų mokus.
Teismuose – ir žinomi verslininkai
Pastaruoju metu teismų žiniaraščiuose vis dažniau šmėstelėja žinomų, reputaciją puoselėjančių įmonių pavadinimai. Teismuose santykius aiškinasi ir jos, nes šiandien ne vienam verslininkui geras vardas yra ne toks vertingas kaip papildomas milijonas sąskaitoje.
Dėl to kai kurios net ir geros reputacijos įmonės naudojasi tiekėjais kaip kreditoriais, piktybiškai su jais neatsiskaito. Bylinėtis teismuose šiandien kainuoja pigiau nei bankų kreditai, todėl kai kurios įmonės verčiau pamina garbingo verslo principus ir gyvena iš tiekėjų pinigų, kai kuriais atvejais juos pasiųsdamos myriop.
Paprastai viešai apie tarpusavio skolas kalbėti vengiantys verslininkai šiandien baltinius skalbia viešai. Taip atsitiko labiausiai dėl to, kad išseko kantrybė.
Ko gera, didžiausia įtampa juntama nekilnojamojo turto sektoriuje, nes šis beveik visai neberodo gyvybės ženklų. Didžiulių bankų kreditų slegiami vystytojai negali atsiskaityti su statybininkais ir specializuotomis įmonėmis.
"Ranga IV" vs "Montuotojas"
Apie bendrovės "Ranga IV" skolą prabilo rinkos senbuvis "Montuotojas", vėliau "Rangai IV" pretenzijas viešai dėstė ir kiti kreditoriai. Greitai penkiasdešimtmetį švęsiantis "Montuotojas" suabejojo "Rangos IV" mokumu, todėl ryžosi inicijuoti jos bankrotą.
"Pažiūrėkite, kokias mašinas jie vairuoja, kiek moterų žurnaluose apie savo turtus giriasi, o skolų sumokėti negali", – rėžė Alfonsas Jaras, kurio vadovaujamai bendrovei statybų gigantas "Ranga IV" skolingas 1,8 mln. litų.
Tiesa, kiti užsakovai bendrovei delsia sumokėti kur kas didesnes sumas, tačiau apie juos A.Jaras kalba santūriau ir kur kas pagarbiau. Esą jį erzina ne tik įmonės skola, bet ir verslininkų arogancija. Šiuo metu įvairūs užsakovai "Montuotojui" skolingi apie 30 mln. litų, pati bendrovė tiekėjams vėluoja sumokėti 22 mln. litų.
Senosios kartos verslininkas A.Jaras šiandienos versle pasigenda elementarios etikos ir verslo partnerio interesų paisymo. Esą jis nepultų murkdyti "Rangos IV" skandaluose, jei įmonės vadovai elgtųsi civilizuotai.
A.Jarą stebina "Rangos IV" vadovų sprendimas vykdyti įmonės restruktūrizaciją prieš tai nepasitarus su kreditoriais. Esą vystytojas turėjo informuoti "Montuotoją" apie tokius ketinimus.
"Jie naudojasi mūsų pinigais ir ignoruoja mus, tokiu elgesiu jie sutryps įmonės prestižą savo kojomis", – piktinosi A.Jaras.
Bendrovės "Ranga IV" atstovė Dita Purlienė pripažįsta, kad padėtis įtempta. Daugelis įmonių, anot jos, dabar puola į paniką. Ko gera, suma, kokią "Ranga IV" joms skolinga, yra išgyvenimo klausimas, nes pinigus įmonės stengiasi išsimušti kaip galima greičiau ir garsiau.
"Atsiskaitome su kreditoriais pagal galimybes, tai yra sumokame tiek, kiek gauname iš užsakovų", – apie srautus pasakojo D.Purlienė. Ji patvirtino, kad bendrovė turi teisminių ginčų ir ne vieną, tačiau apie jų turinį pasakoti atsisakė.
"Ranga IV" nori ir gali dirbti. Mes tikimės geriausio, viliamės, kad pavyks viską susitvarkyti, – sakė D.Purlienė. – Mums daug įmonių skolingos, dėl to negalime sumokėti subrangovams." Ji pabrėžė, kad iš esmės 2008-ieji "Rangai IV" buvo pelningi.
"Kauno keliai" vs "Mitnija"
Šiuo metu daugiau laiko teismo salėse nei darbe praleidžia dviejų stambių Kauno bendrovių "Mitnijos" ir "Kauno kelių" vadovai. Teisminis ginčas įsižiebė po to, kai "Kauno keliai" pareikalavo ilgamečio partnerio sumokėti 1 mln. litų už atliktus darbus statant logistikos centrą. Netrukus "Mitnija" pareikalavo tokios pat sumos netesybų iš "Kauno kelių", esą už vėlavimą.
"Bendrovė "Mitnija" pasielgė negarbingai, taip niekas nedaro. Dabar sunkūs laikai, o jie tokiu būdu bando prasimanyti pinigų", – sakė bendrovės "Kauno keliai" generalinis direktorius Ramūnas Šilinis.
"Mitnijos" generalinis direktorius Antanas Gureckis "Kauno kelių" įtarimus laiko nepagrįstais ir ragina buvusį kolegą, iki šiol sėkmingai bendradarbiavusį statant įvairius objektus, pripažinti savo klaidas.
"Jiems nepavyko atlikti darbų laiku, todėl dabar turi atlyginti žalą. Jeigu jie nemoka pripažinti klaidų, tegul išmoksta. Bandėme tartis gražiuoju, bet jie nenorėjo", – teisminio ginčo priežastis nurodė A.Gureckis.
"Kauno kelių" vadovas atskleidė, kad 1 mln. litų netesybos apskaičiuotos už keliais mėnesiais vėliau užbaigtus darbus, negu buvo numatyta sutartyje. Verslininko teigimu, toks vėlavimas buvo numatytas sutartyje ir negali būti laikomas prasižengimu.
"Prieš pasirašydami sutartį su "Mitnija" perspėjome, kad darbai gali trukti ilgiau. Sutartyje numatyta, kad darbus galima vykdyti tik tada, kai nėra kritulių, o oro temperatūra viršija 5 laipsnius. Lėčiau dirbome tik tomis dienomis, kai greičiau to daryti negalėjome dėl oro sąlygų", – R.Šilinis priminė, kad technologiškai neįmanoma kloti dangos kitokiomis sąlygomis.
Šiuo metu "Kauno keliai" sprendžia dar kelis teisminius ginčus su kitomis bendrovėmis, kurios delsia atsiskaityti.
"Vėtrūna" vs Kauno oro uostas
Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja statybų bendrovės "Vėtrūna" prašymą iš Kauno oro uosto priteisti 8 mln. litų jos nuostoliams atlyginti. "Vėtrūna" apskundė Kauno oro uosto sprendimą keleivių terminalo statybų konkurso nugalėtoja paskelbti Suomijos statybos paslaugų bendrovės "YIT Construction" valdomą Kauno statybų įmonę "YIT Kausta". "Vėtrūna" mano, kad "YIT Kaustos" kvalifikacijos reikalavimai neatitiko konkurso sąlygų ir dėl to neteisingai buvo sudaryta preliminari pasiūlymų eilė. Byla teisme bus pradėta nagrinėti iš esmės kovo 16 d. Terminalo statybų konkursą 2007 m. laimėjusi "YIT Kausta" pasiūlė darbus atlikti už 63 mln. litų. "Vėtrūnos" pasiūlymas buvo maždaug 15 mln. litų brangesnis.
"Jie iš esmės neatitiko konkurso sąlygų, nes nebuvo įdiegę darbuotojų sveikatos ir saugos sistemos", – skundo priežastį nurodė "Vetrūnos" generalinis direktorius Juozas Valužis.
Neseniai "YIT Kausta" generaliniu direktoriumi paskirtas Darius Vilkas nesupranta "Vėtrūnos" skundo esmės, esą bendrovė atitiko visus konkurso reikalavimus ir todėl pagrįstai jį laimėjo.
Specialisto komentaras
"Achemos grupės" komercijos direktorius Rimas Varkulevičius:
Ūkiniai ginčai egzistuoja visada, tačiau didesnę patirtį turinčios bendrovės sugeba juos taikiai išspręsti. Stambios bendrovės, tarp jų ir "Achema", į kiekvieną potencialų partnerį žiūri atidžiai, vertina jo mokumą ir gebą valdyti sutarčių riziką. Elgesys, kai įmonės neatsiskaito laiku, nebūtinai yra piktybiškas, iš esmės tai lemia ekonominė padėtis – įmonės nesugeba parduoti prekių ir paslaugų.
Tai visi supranta, todėl vertina objektyviai, atideda mokėjimus, peržiūri įsipareigojimus. Greit besikeičiančios ekonominės sąlygos kartais lemia ir stambių įmonių nemokumą. Dažnai prastėjančią įmonės finansinę padėtį galima matyti plika akimi. Jų rizikingą elgesį išduoda neįvertintos investicijos, prastas rinkos išmanymas ar prognozavimas. Jeigu įmonė turi įsigijusi brangaus nekilnojamojo turto arba technologijų – jos finansinę padėtį verta paanalizuoti atidžiau.
