Valstybinę vartotojų teisių apsaugos politiką įgyvendinančios Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos (NVTAT) prie Teisingumo ministerijos pirmininkė Rosita Petrauskienė teigė, kad esama teisinė ir institucinė padėtis "dar neužtikrina vieningos valstybinės vartotojų teisių apsaugos sistemos" ir turi būti stiprinama. Ji pažymėjo, jog labai dažnai vartotojai "nežino savo elementarių teisių".
Be NVTAT, vartotojų teises Lietuvoje taip pat gina daug kitų valstybinių ir visuomeninių institucijų bei organizacijų: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Energetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio ministerijos, Lietuvos metrologijos institutas, Turizmo departamentas, Lietuvos vartotojų asociacija, Vartotojų teisių gynimo centras ir kitos.
Atsižvelgiant į ES reikalavimus taip pat yra priimta ir nemažai vartotojų teises ginančių teisė aktų, tarp jų ir naujasis Civilinis kodeksas. Kodekse vartotojas laikomas silpnesniąja sutarties šalimi, todėl jam suteikiamos papildomos teisės, o pardavėjams nustatomos papildomos pareigos.
R.Petrauskienės teigimu, 2002 metais NVTAT gavo 1490 piliečių, valstybės ir savivaldybės įstaigų, verslo ir visuomeninių organizacijų raštų, iš jų - 255 vartotojų skundus.
"Vartotojų teisių apsaugos principai turėtų būti suvokiami kaip bendra sąžiningų verslo papročių dalis", - pažymėjo ji ir išreiškė viltį, jog Lietuvos vartojai "pasisakys už savo gyvenimo kokybės augimą bendroje ES rinkoje".
"ES yra ta organizacija, kuri skiria ypatingą dėmesį šiam procesui. Akivaizdu, jog su Lietuvos naryste ES kiekvienas vartotojas pajus didesnę apsaugą", - pažymėjo Europos Komiteto generalinis direktorius Petras Auštrevičius.
Gegužės 10-11 dienomis Lietuvoje rengiamas referendumas dėl šalies narystės ES. Jeigu referendume narystei bus pritarta, Lietuva tikisi tapti pilnateise Europos bendrijos nare 2004 metais.
Šiais metais Europos vartotojų teisių dienos tema yra "Genetiškai modifikuoti produktai". Į Lietuvą importuojama vos apie dešimt pavadinimų genetiškai modifikuotų produktų: kukurūzų miltai, kukurūzai, sojų rupiniai, sojų priedai ir kiti.
Pernai įsigaliojo Genetiškai modifikuotų produktų įstatymas bei reikalavimas ženklinti genetiškai modifikuotą maistą, tačiau kol kas tai dar nėra įgyvendinama.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas spaudos konferencijoje teigė, jog visi genetiškai modifikuoti į Lietuvą importuojami produktai turėtų būti pradėti ženklinti iki šių metų pabaigos.
ES skyrė 1 mln. litų Lietuvos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) laboratorinei įrangai įsigyti ir genetiškai modifikuotų produktų bei organizmų tyrimams atlikti. Europoje griežtai laikomasi nuostatos, jog genetiškai modifikuoti produktai turi būti pažymėti.
Šiuo metu genetiškai modifikuotų produktų sparčiai daugėja. Vien JAV jau yra sukurta per 3 tūkst. genetiškai modifikuotų augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų atmainų. 1988 metais genetiškai modifikuotos kultūros pradėtos auginti ir Europoje.