„Anksčiau naktimis važiuodavo tie, kuriems alkoholio į parduotuvę prireikdavo. Arba išsikviesdavo, kad mes patys atvežtume. Dabar nuo 22 val. – visiškas štilis. Alkoholiu naktimis prekiauja bene vienintelis baras Smėlynės g. Iš kito miesto galo iki jo atvažiuoti taksi dėl vieno butelio žmogui per brangu“, – guodėsi Aukštaitijos sostinėje veikiančios taksi firmos vairuotojas.
Vis dėlto vyriškis prisiminė per sausį turėjęs vienintelį naktinį iškvietimą. Į barą Smėlynės g. klientas taksi važiavo net iš Kniaudiškių g. Noras išgerti panevėžiečiui atsiėjo 55 litus – už kelionę vyriškis paklojo 30 Lt, už degtinės butelį – 5 Lt mažiau. „Panevėžio taksi“ vairuotoju dirbantis Henrikas Mackevičius prognozuoja šį mėnesį, sumokėjęs mokesčius, uždirbs mažiau nei minimalų atlyginimą.
Prie miesto autobusų stoties keleivių laukiantis vairuotojas per dieną gautus užsakymus suskaičiuoja ant rankos pirštų ir surenka iki pusės šimto litų. „Gruodį vos spėjau suktis, o už tiek, kiek uždirbsiu per sausį, tikrai šeimos neįmanoma išlaikyti“, – teigė H.Mackevičius.
Važiuoja pensininkai ir ligoniai
„Panevėžio taksi“ vadybininkės Džildos Bručienės teigimu, Seimui nuo metų pradžios sugriežtinus prekybą alkoholiu bendrovė neteko 40 proc. klientų.
„Naktį vairuotojai praktiškai prastovi. Šioks toks judėjimas jaučiamas tik iš ryto – žmonės į polikliniką važiuoja, jei prastas oras – dar į darbą. Pagrindiniai mūsų klientai liko pensininkai ir ligoniai“, – kalbėjo D.Bručienė.
Vadybininkė baiminasi, kad sušilus orams besinaudojančiųjų taksi paslaugomis dar labiau sumažės.
Pasak jos, oficialiai „Panevėžio taksi“ pagal užsakymus nepristato alkoholio, tačiau vadybininkė neatmeta, kad vairuotojai ir tokiu būdu gali bandyti prisidurti prie uždarbio.
„Prie kiekvieno taksisto nepristovėsi“, – pripažįsta vadybininkė.
D.Bručienės teigimu, bendrovės viltis – Alkoholio kontrolės įstatyme barams palikta privilegija prekiauti alkoholiu visą naktį.
„Dėl tokio įstatymo nukentėjome mes, parduotuvės ir degalinės darbuotojus jau atleidinėja, bet kas gėrė, tas ir toliau gers – gerklės neužriši. Girdėjome, kad dalis parduotuvių ketina persiorientuoti į barus, gal klientų vėl padaugėtų“, – vadybininkė kritikavo seimūnų užmačias draudimais blaivinti tautą.
Degalinės uždaromos
Politikų sprendimas leisti alkoholiu prekiauti nuo 8 val. iki 22 val. per kišenę kirto ir degalinių tinklams.
Dėl sumažėjusios apyvartos „Statoil Lietuva“ svarsto galimybę mažinti degalinių parduotuvių tinklą.
Bendrovės Rinkodaros departamento direktorės Daivos Jokšienės teigimu, nuo sausio 1-osios įsigaliojus įstatymo pataisai prekyba alkoholiu sumažėjo net 30 proc.
„Tai labai didelė dalis. Maža to, uždraudus naktinę prekybą alkoholiu degalinių parduotuvėse gerokai sumažėjo ir naktimis parduodamų maisto produktų. Kai kurias parduotuves jau uždarėme, bet gali tekti ir daugiau“, – pripažino D.Jokšienė. Departamento vadovės nuomone, naivu manyti, kad vieniems prekybininkams antrankius uždėjęs, tačiau kitiems rankas atrišęs įstatymas tautą išmokys mažiau gerti.
„Koks tikslas tokio draudimo? Jei blaivinama tauta, visiems turi būti vienodos konkurencinės sąlygos, bet pažiūrėkite, kas su kioskais darosi – dalis barais persivadina, kad naktimis prekiauti galėtų“, – tvirtino departamento vadovė.
Išsityčiojimas iš įstatymo
Netekę galimybės naktimis prekiauti alkoholiu aklavietę tikina priėję ir visą parą veikiančių parduotuvių atstovai.
„Tauta netapo blaivesnė, o mes – ant bankroto ribos“, – teigė Panevėžyje dirbančios parduotuvės „Rombas“ atstovas Mindaugas Slavenskas.
Anot jo, per sausį parduotuvės apyvarta sumažėjo net 60 proc.
„Naktimis prekyba vykdavo dar intensyviau nei dienomis. Normalūs žmonės, daugiausia jaunimas, užsukdavo, be alkoholio, dar ir vaisvandenių, ir maisto produktų nusipirkdavo. Degradavę alkoholikai į tokias parduotuves nevaikšto“, – tvirtino M.Slavenskas.
Nors, anot jo, bendrovė turi leidimą įkurti barą, tačiau kol kas nesvarstanti galimybės juo pasinaudoti. Pardavinėti svaigiuosius gėrimus prisidengiant baro statusu M.Slavenskas vadina išsityčiojimu iš įstatymo.
„Baras – tai vieta, kur žmonės atsisėdę vietoje išgeria, o ne per langelį alkoholis paduodamas, kaip kai kas dabar bando daryti“, – piktinosi „Rombo“ atstovas.
Prasigėrę lyderiai
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga neneigia, kad prekybos svaigiaisiais gėrimais apribojimai ne vienai bendrovei gali reikšti bankrotą. Tačiau, prezidento nuomone, dramatizuoti situacijos nėra prasmės.
„Kuo mažiau žmogus išgers, tuo daugiau valstybė pinigų turės. Tą rodo Europos šalių atlikti skaičiavimai. Nors Lietuvoje niekas to neskaičiavo, bet mes – ne Afrika, manau, rezultatai nesiskirtų. Alkoholio nenusipirkęs žmogus tų pinigų nesudegins, neutilizuos, o išleis kitur. Vadinasi, apribojus svaigiuosius gėrimus atsiranda galimybė kitoms verslo rūšims“, – svarstė A.Veryga.
Koalicijos vadovas įsitikinęs, kad įstatymo pataisa vis dėlto išblaivins Europoje pagal išgeriamo alkoholio kiekį pirmaujančią lietuvių tautą.
Suomijoje, išlaikiusioje prekybos stipriaisiais gėrimais valstybinį monopolį, suskaičiuojama tik 200 vietų, kur parduodamas stiprusis alkoholis, Lietuvoje tokiai prekybai išduota 14 tūkst. licencijų.
Statistikos departamento duomenimis, per 2007-uosius vienas Lietuvos gyventojas išgėrė 11 litrų alkoholio. A.Verygos nuomone, tokia statistika neatspindi tikrosios situacijos.
„Pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtus mokesčius matyti, kad viena šalies gyventojui per 2007-uosius teko 14,3 litro alkoholio – 100 proc. spirito. Tačiau tai tik oficialūs skaičiai – įvertinus, kiek yra emigravusiųjų ir apie tai nepranešusiųjų, išgerto alkoholio kiekis vienam žmogui būtų dar didesnis“, – teigė koalicijos prezidentas.
Besigydančiųjų sumažėjo
Verslininkų pasipiktinimą sukėlusią Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą linkę ginti medikai. Panevėžio priklausomybės ligų centro vadovė Neringa Šinkūnienė pastebi, kad šių metų pradžioje alkoholio padauginusių pacientų sumažėjo perpus – šiuo metu įstaigoje gydosi 12 ligonių.
„Visada po Naujųjų sulaukdavome pacientų anšlago. Šiemet jau sausis baigiasi, o antplūdžio vis nėra. Tokiu metu paprastai turėdavome dvigubai daugiau ligonių. Gal dėl finansinės krizės sumažėjo geriančiųjų, o gal ir dėl sugriežtintos prekybos alkoholiu“, – svarstė N.Šinkūnienė.
