Joje dalyvavo apie 5 tūkst. darbuotojų iš 30 skirtingų pagal nuosavybės bei ekonominės veiklos rūšį ir dydį įmonių.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad net dviems trečdaliams apklaustųjų garantuotas darbas bei užmokestis yra daug svarbesnis nei jų pačių sveikata ar darbo sauga. Pasak Ch.Woolfsono, baimindamiesi netekti darbo, daugiau nei pusė visų darbuotojų neima nedarbo dienų net susirgę ar susižeidę.
"Tokie tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad šiandien Lietuvoje dėl baimės prarasti darbo vietą darbuotojai jaučiasi labai nesaugūs", - sakė Ch.Woolfsonas.
Tyrimo duomenimis, maždaug 75 proc. apklaustųjų mano, kad piniginių priedų mokėjimas už darbą kenksmingomis sąlygomis yra teisėtas būdas kompensuoti darbuotojų riziką sveikata ir jų saugumu.
"Tai rodo, kad darbuotojai remia pasenusias kompensavimo formas, nes gauna už tai didesnį atlyginimą. Nors iš tiesų darbo sauga turėtų būti užtikrinta tik šiuolaikinėmis rizikos valdymo priemonėmis bei didesniu pačių darbuotojų suinteresuotumu", - sakė Kauno visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas A.Ščeponavičius.
Pasak Ch.Woolfsono, nepaisant sparčių pastarųjų metų pokyčių socialinėje srityje, Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta tyrimų, kurie saugos ir darbo sąlygas įvertintų darbuotojų akimis.
"Tyrimu siekėme išsiaiškinti dabartinę profesinių sąjungų bei darbuotojų situaciją skirtingose Lietuvos įmonėse bei pateikti rekomendacijas aktualiausioms problemoms spęsti", - sakė Ch.Woolfsonas.
Po tyrimo pristatymo vykusiose diskusijose aptarta, kiek ir kaip darbo saugos bei sveikatos sąlygų svarstymas gali riboti verslą Lietuvoje, taip pat kiek darbo saugos ir darbuotojų, darbdavių profesinių sąjungų temos yra svarbios Lietuvai stojant į Europos Sąjungą.
"Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus galima daryti išvadą, kad Lietuvoje būtina skatinti aktyvesnį socialinį dialogą tarp darbuotojų ir darbdavių. Tai leistų užtikrinti didesnį darbo vietų saugumą ir ilgainiui padėtų pakeisti darbuotojų požiūrį į jų sveikatą ir darbo saugos sąlygas Lietuvoje", - sakė A.Ščeponavičius.
Lietuvoje yra gana aukštas nedarbo lygis - šiemet kovo pradžioje šalyje buvo užregistruota 196,4 tūkst. bedarbių (12,1 proc. visos darbo jėgos).