To tikisi turgaus prekeivius kontroliuoti siūlanti Žemės ūkio ministerija. Šiems planams pritaria ir žemdirbių savivalda. Tačiau nemažai ūkininkų mano, kad pirmiausia reikia pažaboti perdirbėjus ir stambiuosius prekybininkus.

Turgaus prekeiviai įsitikinę, kad tuo siekiama sunaikinti smulkiuosius verslininkus ir monopolizuoti prekybą. Jie nusiteikę masiškai protestuoti.

Tikisi vienodos konkurencijos

Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko Broniaus Markausko, numatytos priemonės turėtų padėti Lietuvos ūkininkams išlikti, ypač krizės metu.

„Vyriausybei panaikinus PVM lengvatas, mūsų ūkininkai, turguose parduodantys savo produkciją, atsiduria nelygiose konkurencinėse sąlygose su turgaus prekeiviais, prekiaujančiais produkcija iš kaimyninių šalių, kur maisto produktams PVM kur kas mažesnis (Lenkijoje PVM daugeliui maisto produktų siekia 3–7 proc.)“, – tvirtino ŽŪR vadovas.

ŽŪM iniciatyvas sveikina ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis. „Tai pagelbėtų smulkiesiems ūkininkams. Dabar turguje sukasi lenkiška produkcija ir dideli pinigai. Reikia pradėti galvoti apie mūsų žemdirbių išaugintą produktą“, – sakė V.Juodsnukis.

Kasos aparatus ministerijos specialistai turguose norėtų matyti jau nuo vasario 1 dienos. Žemės ūkio ministro patarėjo Mindaugo Kuklieriaus tvirtinimu, jų nereikės ūkininkams, prekiaujantiems pačių išauginta produkcija.

Pigesnės produkcijos nesustabdys

Šalies žemdirbių savivaldos pritarimo sulaukusius ŽŪM ketinimus itin priešiškai sutiko turgaus prekybininkai. „Toks sprendimas mus tiesiog pribloškė. Tai pirmiausia visiškai nepagrįstas ir net absurdiškas sumanymas. Jis tikslo nepasieks, o tik sukels sumaištį ir dar didesnį nepasitenkinimą valdžios institucijomis“, – tvirtino Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkė Zita Sorokienė.

Ji neabejoja, kad kasos aparatai tikrai nesustabdys pigesnės lenkiškos produkcijos įvežimo. „Juk lenkišką produkciją pardavinėja ne tik turgaus prekeiviai, bet ir kiti verslo subjektai. Negi smulkieji verslininkai kalti, kad Lenkijoje maisto produktams yra suteikiama PVM lengvata?! Užuot padėję smulkiam verslui, jie neria kilpą ant kaklo“, – piktinosi LSVPA pirmininkė.

Asociacijos vadovė tvirtino, kad turgaus prekeiviai ir taip moka daug mokesčių valstybei. Anot jos, metinis verslo liudijimas kainuoja mažiausiai 1380 Lt. Be to, turgaus prekybininkai dar moka per 2100 litų metinį mokestį „Sodrai“ ir apie 800 Lt sveikatos draudimo mokestį.

Įžvelgia kitus siekius

Z.Sorokienė įsitikinusi, kad kasos aparatų įdiegimo turgavietėse sumanytojų tikslas – ne importinės produkcijos pristabdymas. „Tai tik miglos pūtimas į akis. Jie siekia sunaikinti smulkiuosius verslininkus, kartu ir smulkiuosius ūkininkus. Verslo liudijimus turintys žmonės bus išstumti iš turgaviečių, o prekybos centrų galia dar sustiprės“, – įsitikinusi LSVPA vadovė.

Pasak Z.Sorokienės, nerimtai skamba, kai tvirtinama, kad kasos aparatai padės ūkininkams. „Smulkieji ūkininkai apskritai Lietuvoje palikti likimo valiai. Visos smulkios įmonės, gaminusios žemės ūkio produkciją, jau sunaikintos. O žemdirbių išaugintai produkcijai iškelti didžiuliai reikalavimai. Tegu valstybė savo lėšomis įrengia bent vieną ūkininkų turgavietę. Yra daugybė būdų skatinti žemdirbius, o kasos aparatai – tik priedanga“, – apgailestavo asociacijos pirmininkė.

Z.Sorokienę stebina tai, kad projektas įdiegti kasos aparatus turgavietėse nebuvo derinamas su asociacija. „Tai kone psichologinis spaudimas. Jeigu šis ketinimas nebus atšauktas, žmonės nusiteikę streikuoti“, – tvirtino turgaus prekybininkų atstovė.

Aparatams lauke ne vieta

„Žmonės už galvų susiėmę. Kasos aparatai atbaidys ir ūkininkus, dėl kurių esą stengiamasi. Juk ne visi ūkininkai turi laiko prekiauti savo produkcija turguje. O tie, kurie patys prekiauja savo bulvėmis, morkomis, kopūstais ir kitomis daržovėmis ar vaisiais, išparduoda juos per kelis mėnesius“, – sakė centrinės Panevėžio turgavietės direktorė Asta Pačekajutė.

Turgavietės direktorė tvirtino, kad įrengti kasos aparatus nėra net techninių galimybių. „Prekyba maisto produktais daugiausia vyksta lauko sąlygomis, tad prisijungti prie elektros tinklo nėra galimybių. O kaip kasos aparatus veiktų šaltis, lietus?“ – svarstė A.Pačekajutė.

Ragina pažaboti prekybininkus

Gana skeptiškai kasos aparatų įvedimą turgavietėse vertina ir ūkininkai. Jie ragina ŽŪM pirmiausia rasti būdų pažaboti perdirbėjus ir stambiuosius prekybininkus. „Tai prilygsta bandymui rėčiu užtvenkti upę. Jeigu lenkiška produkcija pigesnė, ją visada veš“, – sakė Panevėžio rajono daržovių augintoja Milda Mikelionienė. Anot daržovių augintojos, šios priemonės mažiausiai pagelbės ūkininkams. „Didžiausia bėda – mokesčiai. Dar nežinia, kiek žemdirbių išgalės juos mokėti“, – nuogąstavo M.Mikelionienė.

Vien kasos aparatai problemų neišspręs

Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė:

Asociacija be išlygų palaiko idėją statyti kasos aparatus turguose, kuriuose ūkininkų mažuma (ŽŪM duomenimis, šalyje šiuo metu veikia 101 turgavietė, kuriose ūkininkai sudaro apie trečdalį prekeivių).

Turgavietėse dirba prekybininkai, kurie nesiskiria nuo dirbančių kaimo kioskeliuose ar parduotuvėse. Tad kodėl vieni moka mokesčius, o kiti – ne. Bet vien kasos aparatų įdiegimas problemos, kad mūsų išaugintai produkcijai Lietuvos turguose nevienodos konkurencinės sąlygos, neišspręs. Tam reikalinga griežta kontrolė, kuri neleistų apgaudinėti vartotojų. Reikia sugriežtinti turgavietėse pardavinėjamų daržovių, vaisių ir kitų maisto produktų kilmės kontrolę. Tokios institucijos yra, bet bėda ta, kad jos veikia neefektyviai.

Kitas žingsnis, kurio turėtų imtis valstybė, – apriboti prekybinį antkainį. Nenormalu, kai iš vietos augintojų už 0,80 Lt/kg supirkti obuoliai prekybos centruose jau kainuoja apie 3 Lt/kg. Iš tų 0,80 Lt dar nuskaičiuojamas 15 proc. „lentynos“ mokestis.

Kopūstų, bulvių kaina augintojui, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 30–40 proc., o prekybos centruose ji mažesnė tik apie 2 proc.