Pasaulinė finansinė krizė, peraugusi į pasaulinę ekonomikos recesiją, tiesiogiai paveikė ir Lietuvos ūkio situaciją. Parlamentaro duomenimis, 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį prasidėjęs eksporto ir vidaus rinkų mažėjimas, dviženkliai infliacijos tempai, nedarbo augimas tariamai klestinčią Lietuvos ekonomiką labai greitai nusmukdė ir ketvirtąjį ketvirtį buvo užfiksuotas bendrojo vidaus produkto mažėjimas. Anot K. Glavecko, 2008 metais (įskaitant Europos Sąjungos paramą) į valstybės biudžetą buvo negauta 2,37 mlrd. litų pajamų - bendras pajamų planas neįvykdytas beveik 10 proc. Valstybės finansiniai rezervai metų pabaigoje Stabilizavimo ir Privatizavimo fonduose tesudarė 1,3 mlrd. litų.
"Estai turi apie 8 mlrd. eurų valstybės rezervų, latviai gauna 7,5 mlrd. eurų finansinės paramos krizei įveikti (Lietuvoje pagal ekonomikos mastą tai būtų lygu apie 40 mlrd. litų), o Lietuva turi labai mažai pinigų valstybės ir "Sodros" biudžetų deficito skylėms lopyti - todėl skirtingai nuo Estijos ir svarbiausių ES valstybių narių, Lietuvos ekonomikos nusileidimas vyko tarsi tėškiantis veidu į žemę", - teigia prof. K. Glaveckas.
Jis yra įsitikinęs, kad tokia situacija atsirado ne tik dėl pasaulinės krizės, bet ir dėl buvusios politinės daugumos ir socialdemokratų Vyriausybės vykdytos neatsakingos, trumparegiškos ekonominės politikos, kurią galima pavadinti "po mūsų - kad ir tvanas".
"Kai reikėjo taupyti ir kaupti pinigus, Vyriausybė išlaidavo, kai reikėjo daryti reformas, - buvo tik improvizuojama, kai reikėjo stabdyti būsto ir vartojimo paskolų nepamatuotą augimą, jo nestabdė, o netgi skatino dengdama būsto paskolų palūkanas. Šie ir kiti Vyriausybės veiksmai, esant brangiam pinigų skolinimuisi tarptautinėse ir vidaus rinkose, lėmė dabartinės Vyriausybės antikrizinio plano atsiradimą ir skubotas, bet neišvengiamas fiskalinės bei išlaidų politikos korektyvas. Jų nepriėmus ir veikiant pagal seną buvusios Vyriausybės sudarytą biudžetą buvo galima atsidurti ant valstybės finansinio kracho ribos", - mano Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K. Glaveckas.
A. Šemeta: skolinimosi sąlygos iš EIB bus geresnės nei dabar galime pasiskolinti
Finansų ministras Algirdas Šemeta teigia, kad baigiamos derybos su Europos investiciniu banku (EIB) dėl Europos Sąjungos (ES) lėšomis įgyvendinamų projektų kofinansavimo, o skolinimo sąlygos bus geresnės nei Lietuva gali dabar pasiskolinti.
"Mes baigiame darybas su Europos investiciniu banku ir šiuo klausimu sprendimus bus kovo mėnesį. Tai galutinė derybų stadija, kai bus susiderėta, bus pranešta", - Vyriausybės valandoje Seime kalbėjo ministras.
A. Šemetos buvo klausiama apie galimą 3,8 mlrd. litų EIB paskolą. Anot jo, minėta suma gali būti artima šiai, bet ji bus skiriama ES projektams kofinansuoti. Be to, ministro teigimu, EIB visiems skolina vienodomis sąlygomis ir neskirsto šalių į geras ar blogas, tad tos sąlygos gali būti palankios.
Jis priminė, jog pastarajame Vyriausybės vertybinių popierių platinimo aukcione metinės palūkanos siekė 8,5 proc., tikimasi, kad jas pavyks ir toliau mažinti.
Į klausimą, kaip Finansų ministerija elgsis, negavusi planuotų pajamų dėl Seimo atmesto automobilių mokesčio, ministras atsakė, kad jau davė pavedimą už biudžetą atsakingiems specialistams parengti pasiūlymus. Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė iš automobilių mokesčio šiemet planavo surinkti 300 mln. litų. Dabar, anot A. Šemetos, Finansų ministerija turės teikti pasiūlymus dėl galimų alternatyvų - toliau mažinti išlaidas arba rasti pajamų kitose mokesčių srityse.
"Be abejo, atsirandanti pajamų netekimo problema turi būti išspręsta ir mes kreipsimės į Seimą su pasiūlymais", - patikino ministras.