Žirgininkai nustebę
Buvusio ūkio ministro Vyto Navicko parašu (beje, jis – lazdijiškis) pernai spalį patvirtintas valstybės planuojamų turizmo projektų, siūlomų finansuoti iš 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšų, sąrašas. Pagal ankstesnį planą iš solidžios 154,3 mln. litų sumos hipodromų plėtrai turėjo būti atriekta didžiausia paramos riekė, kurią dalytųsi 4–5 Lietuvos hipodromai.
Tačiau Ūkio ministerijos sprendimas privertė išsižioti net visko mačiusius žirgininkus: finansavimas buvo suteiktas tik dviem hipodromams – ir ne garsiesiems Sartams (Utena), Riešei (Vilnius) ar Varėnai, o Raseiniams (iš prašytų 10,4 mln. Lt gavo 5 mln.) ir Lazdijams (iš siektų 8 mln. Lt suteikta 4,5 mln.).
Vertinimas be kriterijų
Ūkio ministerijos užsakyta hipodromų plėtros studija, kurią už keliasdešimt tūkstančių litų atliko UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, turėjo padėti apsispręsti, kur racionaliausia būtų panaudoti europinius pinigus. Tačiau, pasak Varėnos rajono savivaldybės administracijos Plėtros ir investicijų skyriaus vedėjos Svetlanos Griškevičienės, rengusios investicinį projektinį Varėnos hipodromo pasiūlymą, studija buvo vienašališka, be vertinimo kriterijų: „Varėnoje mūsų žirgus rengia tokie aukščiausios klasės ristūnų treneriai kaip Algis Vilkinis, Stasys Kėrys, Eimantas Klebauskas, o Lazdijai tuo negalėtų pasigirti. Lazdijiškiai kalba apie tai, jog jie tik rekonstruos hipodromą, tačiau iš tiesų senąjį reikia nugriauti, o vietoj jo pastatyti naują, todėl sąnaudos bus dar didesnės negu statant naują modernų europinio lygio hipodromą. Iš kur Lazdijai gaus tiek lėšų?“ – retoriškai klausė S.Griškevičienė.
Varėnos rajono meras jaučia nuoskaudą, kad minėtoji bendrovė, vertinusi visus hipodromus, net nesiteikė atvažiuoti ir apžiūrėti, ką gali pasiūlyti varėniškiai. „Netrukus išvydome ir tokio elgesio rezultatus: studijoje net nepaminėtas pats svarbiausias privalumas, kad turime puikų žirgyną, o pliusiukas uždėtas tik viena prasme – kad esame arčiau Vilniaus nei Lazdijai“, – piktinosi meras. Šia studija ir rėmėsi Ūkio ministerijos sudaryta komisija, spręsdama hipodromams skiriamų lėšų likimą.
Investicijos į plyną lauką
Į septyniolikos narių komisiją nebuvo pakviestas nė vienas kurios nors iš dešimties žirgininkų asociacijų atstovas. Gediminas Miškinis, Ūkio ministerijos valstybės sekretorius, tuomet vadovavęs komisijai, pakvietė į komandą narius iš pačių įvairiausių institucijų, bet tik ne hipodromų specialistus. Valdininkų pasitikėjimu savo jėgomis stebėjosi ir Stasys Kėrys, Respublikinės lenktyninių žirgų lygos (RLŽL) direktorius, ilgametis žirgininkas, Dubičių žemės ūkio bendrovės savininkas.
Nei RLŽL vadovas, nei Varėnos rajono meras sako nepykstantys ant lazdijiškių ir gerbiantys savivaldybės norą pritraukti investicijų, tačiau Vidas Mikalauskas užsiminė šioje istorijoje įžvelgiąs ne tiek pačių Lazdijų suinteresuotumą, kiek Druskininkų mero Ričardo Malinausko įtaką ir interesus pritraukti kuo didesnį lankytojų srautą į Lazdijus, nes visai šalia plyti jo golfo laukai. Taigi, matyt, verslo interesai paskatinę suvienyti jėgas, ir tokiu būdu prioritetu tapo Lazdijai.
Kartu turbūt derėtų pridurti, kad ir Druskininkai siekė ES paramos išsvajotoms uždaroms kalnų slidinėjimo trasoms su dirbtine sniego danga įrengti. Ir gavo dosniai – 34,6 mln. Lt. Tuoj pat pasigirdo, ko gero, ne iš piršto laužtos kalbos, kad būtent į Druskininkų dirbtinį sniegą nukeliavo žadėtos, bet taip ir nesulauktos hipodromų lėšos. S.Kėrio manymu, Ūkio ministerija, ignoruodama vieną stipriausių žirgų bazių Lietuvoje, turėtų jaustis labai skolinga varėniškiams ir pasistengti jiems padėti.
Lieka daug neatsakytų klausimų, bet vienas svarbiausių – kodėl buvo atsisakyta remti garsiausius Riešės ir Utenos hipodromus. Pasak Stasio Svetlausko, UAB Vilniaus žirgyno direktoriaus, tiek jis, tiek Utenos žirgininkais besirūpinantis Vytautas Einoris vos negavo priepuolio, kai sužinojo negausią nė lito: „Buvome nustebinti, nes prieš priimant galutinį sprendimą buvo kalbama, jog Riešei atiteks didžioji lėšų dalis, kad sostinės hipodromas būtų atnaujintas europiniu lygiu ir taptų prioritetinis, o jau nuo jo eitų visa kita hipodromų sklaida po Lietuvą. Tačiau staiga viskas pasikeitė. Buvo nusispjauta į ilgametes tradicijas, į tai, kad jau turime hipodromo infrastruktūrą, arklides, maniežą, bėgimo trasas, ir investuota į plyną lauką. Sunku suprasti, kas čia atsitiko“, – su apmaudu balse kalbėjo žirgyno vadovas.
Paraiškų daugiau negu pinigų
Lazdijų meras Artūras Margelis neigė viską, ką minėjo kiti specialistai. Jo teigimu, pagrindinis ir svarbiausias argumentas, kodėl jie gauna ES paramą, yra tas, kad jos prašo jau antrą kartą, o ne pirmą kaip Varėna. Be to, Lazdijuose tikrai vyksianti modernizacija, nes hipodromo infrastruktūra yra. Kitas privalumas – siena su Lenkija, leisianti pritraukti didesnį turistų srautą, taip pat ir investicijas.
Gedimino Miškinio teigimu, niekas nesiginčija, kad Riešėje turėtų būti pagrindinis hipodromas, bet pagal šią ES paramos programą paramą galėjo gauti tik viešasis sektorius, o Vilniaus žirgynas yra uždaroji akcinė bendrovė.
Keista, kad ūkio subjektas, kurio beveik 90 proc. akcijų priklauso Žemės ūkio ministerijai, laikomas privačiu. Tuo tarpu Utenos hipodromas iš pareiškėjų rato iškrito dėl gryno formalumo – pavėlavo pateikti reikiamus dokumentus.
„Turėjome 154,3 mln. Lt 26 projektams paremti. Paraiškų paramai gauti buvo pateikta 116 už daugiau kaip 1,2 milijardo litų. Juk negalėjome vien Varėnos hipodromui atiduoti prašomų 31,5 milijono, o ką jie būtų veikę su Lazdijams skirtais 5 milijonais, kai net infrastruktūros neturi?“ – tikino G.Miškinis. Jo teigimu, niekas nesigilino į žirgynų subtilumus, į viską žiūrėjo tik iš turistinės pusės.
G.Miškiniui pritarė ir komisijoje dalyvavusi Lietuvos valstybinio turizmo departamento direktorė Nijolė Kliokienė: „Mano nuomonės formavimuisi įtakos turėjo Ūkio ministerijos užsakymu parengta galimybių studija, tačiau ir šiaip nereikėtų pamiršti, kad iš šios priemonės finansuojami ne tik hipodromai, bet ir stovyklavietės, poilsiavietės, dviračių ir pėsčiųjų takai, prieplaukos, paplūdimių ir sveikatos gerinimo infrastruktūra, kempingai, poilsio parkai ir kita inžinerinė infrastruktūra. Šie ES pinigai skirti ne tik žirgininkams, bet turizmui apskritai“, – aiškino Turizmo departamento direktorė. Mažutė pataisa: iš 31,5 mln. Lt Varėnos hipodromui reikalingų lėšų 8 mln. būtų skyrusi Dubičių ŽŪB, dar 3 mln. paremtų savivaldybė, taigi iš visos sumos lieka 20,5 mln. Lt, prašomų iš ES. O galiausiai, net jei ir būtų reikalingi visi 32 mln., lieka neaišku, kodėl liūto dalis buvo skirta būtent Druskininkų slidinėjimo trasoms?
Prisvilęs blynas
Vytautas Einoris, Nacionalinės ristūnų sporto asociacijos prezidentas, buvęs žemės ūkio ministras:
Ūkio ministerija turėjo aplankyti ir rimtai įvertinti visus šalies hipodromus. Studija parengta tikrai netikusiai. Jei būtų tinkamai pasverta esama kiekvieno hipodromo padėtis, perspektyvos, investicijų poreikis, pažvelgta į rezultatus, nebūtų kilę jokių abejonių, kad pirmumą turi turėti Vilnius ir Utena. Tebūnie – dėl įvairių formalumų atmetė šiuos du, tačiau tuomet turėjo laimėti Varėna, jau vien dėl to, kad turi vieną stipriausių žirgynų Lietuvoje, užsiima selekcija, jų ristūnai – čempionai.
Reikėjo atsakingo arbitro
Eugenijus Palavinskas, Alytaus apskrities viršininkas:
Nei Varėnos, nei Lazdijų merai man nesiskundė, tačiau šioje istorijoje galėjau pabūti arbitras tarp savivaldybių. Nors klausimas buvo ne regioninio lygio, tačiau, kaip Alytaus regiono plėtros tarybos pirmininkas, galėjau pagelbėti ministerijai apsispręsti. Įdomiausia yra tai, kad turizmo projektų atrankos komisija prie Ūkio ministerijos net nesikreipė į mus,kad patvirtintume, ar tikrai Druskininkų, Lazdijų ir Varėnos projektai yra įtraukti į Alytaus regiono plėtros planą. Visa laimė – jie įtraukti, tačiau pažymos kažkodėl nepareikalauta, o ji yra oficialus dokumentas, būtinas priimant sprendimus bet kuriuo atveju. Gaila, kad regionas nesugeba tarpusavy susitarti.
