2004 metais į Europos Sąjungą ir NATO įstojus Latvija tapo antrąją ES šalimi po Vengrijos, kuriai bus skirtas ekonomikos gelbėjimo paketas. Latvija, kuri neseniai išgyveno kreditų skatinamą vartojimo šuolį, buvo priversta gelbėti antrąjį didžiausią šalies banką, o ekonomiką apėmė recesija.

Finansinės paramos sutartis padės Latvijai išlaikyti latą susietą su euru, tačiau kad valiuta išliktų stabili, šaliai teks laikytis griežto antikrizinio plano, dėl kurio sumažės gyventojų pajamos ir bus sumažintos biudžeto išlaidos.

"Svarbūs ekonominės politikos elementai - nedelsiama ir ilgalaikė biudžeto konsolidacija", - sakoma Europos Komisijos ir Europos Sąjungai pirmininkaujančios Prancūzijos pareiškime.

Jame taip pat nurodoma, kad ES suteiks Latvijai vidutinės trukmės iki 3,1 mlrd. eurų (10,7 mlrd. litų) finansinę pagalbą, TVF 27 mėnesiams paskolins 1,7 mlrd. eurų (5,87 mlrd. litų), o Švediją, Danija, Suomija ir Norvegija skirs 1,8 mlrd. erų (6,22 mlrd. litų).

Be to, Pasaulio Bankas šaliai suteiks 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų), o Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Čekija, Lenkija ir Estija paskolins dar 500 mln. eurų (1,73 mlrd. litų).

Bendras paskolų paketas sudarys apie 35 proc.Latvijos bendrojo vidaus produkto.

Latvijos vyriausybė nurodė, kad kai kurie TVF pareigūnai pasiūlė šaliai devalvuoti latą užuot ėmusis skausmingų biudžeto subalansavimo priemonių. Tačiau Ryga pabrėžė valiutų valdybos modelį laikanti kertiniu savo ekonomikos akmeniu ir pareiškė, kad pastovus euro ir lato santykis padės šaliai 2012 tapti euro zonos nare.

"Joje (antikrizinėje programoje) didžiausias dėmesys skiriamas valdžios tikslui išlaikyti dabartinį valiutų valdybos modelį, pripažįstant, jog tai įgyvendinti būtinos nepaprastai stiprios vidaus politikos priemonės ir platus politinis bei visuomenės pritarimas", - sakė TVF direktorius Dominique'as Straussas-Kahnas (Dominikas Strosas-Kanas).

Sutarčiai dėl paskolos Latvijai TVF taryba turėtų galutinai pritarti iki šių metų pabaigos.

Pasak Latvijos vyriausybės, jos ekonomikos programoje kitais metais numatomas 5,0 proc., o 2010 metais - 3.0 proc. BVP mažėjimas. Bendrojo vidaus produkto kilimas prognozuojamas 2011 metais. Šios prognozės sudaro ryškų kontrastą su ankstesniais metais fiksuotu dviženkliu Latvijos ekonomikos augimu.

Šiaurės šalys prisideda prie Latvijos ekonomikos gelbėjimo, nes Skandinavijos bankai yra daug investavę į Latviją ir kitas Baltijos šalis, todėl jie smarkiai nukentėtų jeigu Latvijos, Lietuvos arba Estijos ekonomika smarkiai nusmuktų.

Į Baltijos šalis daug yra investavę bankai "Swedbank", SEB, "Nordea", Norvegijos DNB NORD ir Danijos "Danske Bank".

"Mūsų siūloma parama daugiausiai bus sutelkta į finansų sistemą ir socialinius sektorius, tarp jų sveikatos ir švietimo sistemas, taip pat viešojo sektoriaus reformas", - sakė Orsalija Kalancopulos (Orsalia Kalantzopoulos), Pasaulio Banko direktorė Centrinei Europai ir Baltijos šalims.

ES pranešime sakoma, kad Latvija 2009 metais biudžeto deficitą sieks išlaikyti mažesnį nei 5 proc. BVP, o 2011 ketina jį sumažinti iki 3 proc. BVP.

"Pradėtos plačios struktūrinės reformos ir atlyginimų mažinimas, ypač viešajame sektoriuje, padės atkurti Latvijos konkurencingumą", - nurodoma Bendrijos pranešime.

Pagal šią programą taip pat numatoma prisidėti prie įsiskolinimų restruktūrizavimo. Latvijos viešojo sektoriaus įsiskolinimas siekia apie 35 proc. GDP.

Vyriausybė pažadėjo kitais metais sumažinti biudžeto išlaidas 1 mlrd. latų (4,87 mlrd. litų), padidinti PVM ir restruktūrizuoti pelno apmokestinimą.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją