Kaltos Jungtinės Valstijos
Apžvelgdami šiuos besibaigiančius metus ekonomistai beveik vieningai išskiria du ryškiausius įvykius – JAV prezidento rinkimus ir JAV investicinio banko "Lehman Brothers" žlugimą. Pastarasis simbolizuoja investicinės bankininkystės gyvavimo pabaigą, tapo finansų krizės ir jos masto simboliu. Būtent JAV pajudėjusi sniego gniūžtė labai greitai virto lavina ir sudrebino bankus bei finansų sistemas, o vėliau pakirto ir viso pasaulio ekonomiką.
"Krizės užuominų buvo matyti jau 2006 m., kai pradėjo mažėti nekilnojamojo turto kainos JAV. Tada daugelis save įtikinėjo, kad tai tik trumpalaikis susvyravimas. Ekonominio burbulo apogėjuje per kraštus liejasi daugumos politikų, vartotojų, investuotojų ir verslo optimizmas, todėl net ir pasirodantys pavojaus ženklai nurašomi kaip laikini ir neesminiai", – priežastis, kodėl pasaulis laiku nesureagavo ir nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta kreditų krizės ar bent jau skaudžių jos padarinių, vardijo ISM vadybos ir ekonomikos universiteto bakalauro studijų dekanas dr. Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, kol kas sunku suvokti šios krizės mastą. Dar nė viena krizė iki šiol neapėmė tiek daug pasaulio finansų institucijų vienu metu. "Nieko panašaus valstybės iki šiol nebuvo mačiusios, niekas nesitikėjo, kad krizė plis taip greitai po visą pasaulį ir apims visus ūkio sektorius", – mano pašnekovas.
Optimizmas apakino
Neigiamas pasaulinis fonas šluote nušlavė visus 2007-ųjų laimėjimus. Jei 2007 m. galime vadinti ekonominio klestėjimo viršukalne, tai šiuos – regresijos metais.
"Šįmet buvo pasiekti nauji antirekordai: gyventojų ir verslo lūkesčių kreivė krito iki seniai matytų žemumų, infliacija šoktelėjo iki aukščiausio lygio per pastarąjį dešimtmetį. Tiek verslas, tiek ir valdžia turėjo peržiūrėti kitų metų planus ir ryžtis nepopuliariems, tačiau būtiniems sprendimams: kelti mokesčius, didinti efektyvumą, stabdyti projektus", – aiškino "DnB Nord" banko ekspertė Jekaterina Rojaka.
"Verslą, kuris iki šiol buvo orientuotas tik į tai, kaip siekti kuo didesnio pelno, galima apkaltinti trumparegiškumu. Tokiu būdu verslas pats save nubaudė", – įsitikinęs N.Mačiulis.
Rinkimai atėmė protą
Lietuvai, N.Mačiulio teigimu, labiausiai nepasisekė todėl, kad pasaulinė finansų krizė įsisiūbavo kaip tik prieš Seimo rinkimus. Kairiųjų Vyriausybė nenorėjo ar nedrįso imtis reikiamų priemonių, kurios būtų galėjusios sušvelninti globalių veiksnių įtaką mūsų šalies ekonomikai. Dar praėjusių metų pabaigoje svarstant 2008-ųjų biudžetą politikai buvo raginami sudaryti nedeficitinį biudžetą, planuoti mažesnes išlaidas.
"Danske Bank" vyresnysis analitikas Larsas Christensenas nelinkęs ieškoti kaltų. Bendra tiek verslininkų, tiek valdžios vyrų klaida jis vadina perdėtą optimizmą, kuris neleido įžvelgti išryškėjusių ekonominio nuosmukio požymių. Tačiau analitikas pripažįsta, kad gerai gyvendama Lietuvos valdžia nebuvo ūkiška – užuot kaupusi rezervą blogiems laikams, plačiai išlaidavo.
Skolininkai turi taupyti
Nuo pat šių metų pradžios su siaubu stebėjome, kaip mažėja turimo turto ir santaupų vertė. Ypač nuviliamus rezultatus šiandien regi tie, kurie praėjusių metų pabaigoje investavo lėšas į investicinius fondus pagal gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartis. Metų pabaigoje iškilo ir pajamų mažėjimo grėsmė. Todėl daugelis iš mūsų susirūpino finansiniu saugumu.
"Išlaidautojai tampa taupytojais", – teigė J.Varanauskienė.
Ypač nelengva ir tiems gyventojams, kurie didesnę pajamų dalį skirdavo paskolos įmokoms. Išaugus palūkanoms, dar daugiau pajamų tenka atiduoti bankui. Šiuos žmones gali kur kas skaudžiau paliesti nedarbas ir mažėjančios nekilnojamojo turto kainos.
SEB banko analitikai prognozuoja, kad kitais metais nedarbo lygis didės iki 8 proc., o 2010 m. – net iki 9,5 proc. "Todėl pats laikas pasirūpinti santaupomis, jei dar jų neturime. Santaupos padeda apsidrausti, jeigu pajamos sumažės. Tie, kas nesutaupė juodai dienai, jai atėjus turės taupyti dar labiau", – įspėjo ekspertė.
