"Laikas nepakankamas siekiant, kad įmonės galėtų nuo kitų metų pradžios taikyti naujus mokesčių tarifus. Tai susiję ne tik su apskaitos sistemos tvarkymu, bet ir su visa gamyba, su lūkesčiais. Daugelis investicinius planus ir pardavimo kainas kitiems metams planavo jau nuo vasaros, - dėstė jis. - Pasikeitus mokesčiams, galbūt kai kurios produkcijos teks atsisakyti, galbūt kai kurie pirkėjai gali atsisakyti ją pirkti. Tokius dalykus reikia planuoti mažiausiai prieš šešis mėnesius. Kai kurie pirkėjai nelauks, galbūt teks pakeisti vietinę produkciją į importuojamą. Esama įmonių, kurios gaminamos produkcijos nesandėliuoja, tad neturėdamos kur jos dėti, kol nepakeistos apskaitos sistemos, bus priverstos stabdyti gamybą."
Faktai
Nuo sausio Vyriausybės palaiminti:
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) - mažės nuo dabar esančių 24 iki 21 proc., įskaitant gyventojo sveikatos draudimo įmoką, kuri bus mokama į Privalomojo sveikatos draudimo fondą.
Nuo 15 proc. iki 20 proc. didės įmonių pelno mokesčio tarifas. Dividendai bus apmokestinami 20 proc. pajamų mokesčio tarifu.
Neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) priklausys nuo atlyginimo dydžio. NPD būtų taikomas tik mažas pajamas gaunantiems asmenims. Metinis NPD galėtų būti ne didesnis nei 5640 litų (470 litų per mėnesį) - toks dydis būtų taikomas, jeigu gyventojo metinės pajamos neviršytų 9600 litų (800 litų per mėnesį). Didėjant pajamoms taikomas NPD būtų nuosekliai mažinamas ir būtų nebetaikomas mėnesio pajamoms viršijus 3150 litų.
Visiems vaikus auginantiems gyventojams, už kiekvieną vaiką siūloma taikyti papildomą NPD - už pirmą vaiką 100, o už antrą ir paskesnį vaiką - po 200 litų kas mėnesį. Tėvams, kurie augina vaikus vieni, bus taikomas pilnas papildomo NPD dydis, kai vaikas auga su abiem tėvais - šis dydis bus dalijamas per pusę.
Vyriausybė pritarė idėjai nuo kitų metų atsisakyti pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti. Ši nuostata būtų taikoma naujai išduodamų paskolų gavėjams ir nesustabdytų lengvatos galiojimo gyventojams, kurie kreditą būstui įsigyti jau pasiėmę ir pajamų mokesčio lengvata jau naudojasi.
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas didės nuo 18 iki 19 procentų. Nuo kitų metų pradžios numatoma atsisakyti ir šiuo metu taikomų bei dar neįsigaliojusių (vaisiams ir daržovėms) lengvatinių PVM tarifų, o nuo rugsėjo atsisakyti PVM lengvatų už šildymą ir karštą vandenį.
Buldozeris „Ferrari" greičiu
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė pasigenda valdžios bendravimo su verslu priimant lemtingus sprendimus ir sako, kad įmonės yra susispaudusios ir užgultos problemų, o tokios valdžios "paslaugos", galinčios priversti stabdyti gamybą, šiuo metu niekas nelaukė.
"Išvydę Vyriausybės sukurptą antikrizinį planą esame labai išgąsdinti tų pasikeitimų apimčių, kurias mokesčių mokėtojams rinkos dalyviams nuo Naujųjų metų reikės taikyti, - sakė ji. - Suskaičiavome, kad keičiama daugiau kaip 220 įstatymų straipsnių, iš jų net 106 susiję su mokesčių skaičiavimu ir mokėjimu. Lietuvoje įstatymų leidyba ima panašėti ne į civilizuotą Europos Sąjungos valstybę, bet į Rytų kaimynės įstatymų leidybą."
R.Vainienė piktinasi, kad dauguma pakeitimų nėra tiesiogiai susiję su krizės įveikimo planu, yra naujų, anksčiau Vyriausybės pateiktame krizės įveikimo plane nebuvusių nuostatų. Keičiami ne tik mokesčių tarifai, o kaitaliojama ir apmokestinimo bazė.
"Pasiruošti šiems pakeitimams žmonės ir įmonės turi vos kelias dienas. Tai neeilinis laikotarpis - metų pabaiga, kai įmonės visuomet turi daug darbo: svarsto kitų metų biudžetus, suvedinėja šių metų rezultatus", - kalbėjo ji. R.Vainienei kelia nerimą tai, kad esant tokiai skubai neatmetama ir klaidų galimybė.
"Pavyzdžiui, pagal pateiktą įstatymo projektą, įmokų iš "Sodros" į privačius pensijų fondus dalis mažinama 2009-2010 metais, o nuo 2011 metų šios įmokos išvis yra naikinamos. Nežinome, ar tai yra klaida, ar sąmoninga apgaulė", - tęsė ji.
"Tai yra ne krizės įveikimo planas, tai yra ne "Sodros" subalansavimo planas, tai yra ne žmonių gelbėjimo planas - tai yra chaosas, - buvo kategoriška R.Vainienė. - Šis buldozeris jau įsibėgėjo ir važiuoja "Ferrari" greičiu."
Ji siūlo mokesčius reglamentuojančiuose įstatymuose apsiriboti vien tarifų keitimu, lengvatų naikinimu. Pakeitimai, jos nuomone, turėtų įsigalioti nuo kitų metų kovo 1 dienos, duodant laiko mokesčių mokėtojams pasiruošti pakeitimams mokesčių srityje.
Biudžetas nenukentėtų
Rūta Skyrienė, investuotojų forumo direktorė tikina, kad biudžetui nieko neatsitiktų, jeigu kai kurie įstatymų projektai imtų galioti po pusmečio, nuo liepos 1 dienos. "Tačiau per tą laiką galėtų būti daugiau pasikonsultuota su mokesčių specialistais praktikais", - mano ji.
Ji teigia, jog susitikusi su premjeru Andriumi Kubiliumi pritarė, kad mokesčių sistemą iš esmės siekiama apvalyti. "Mes būtume už tai, kad GPM tarifas nebūtų mažinamas, tačiau rekomenduotume neliesti pelno mokesčio tarifo, nes kol kas mokesčių aplinka Lietuvoje investuotojams yra patraukli, o lengvatų naikinimą vertiname teigiamai, - sakė ji. - Toks valdžios veiklumas yra iki šiol neregėtas ir tai mane žavi, tikiuosi, kad ta veikla bus nukreipta ir į teigiamus pasikeitimus: į verslo paramą ir plėtrą, investicijų skatinimą".
Neįveikiami darbai
Pasak Danguolės Pranckienės, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės, esant skirtingiems NPD, apskaičiuoti užmokestį kiekvienam dirbančiajam yra kone neįmanomas atlikti darbas.
"Beveik visuose algų moduliuose galime arba netaikyti NPD niekam, arba pakeisti procentą, bet pritaikyti tokią schemą, kokia projekte yra siūloma dabar, yra nerealu - programuotojai turi perprogramuoti programas, mes jas turime nupirkti ir įdiegti, o tai padaryti nuo sausio 1 dienos yra neįmanoma", - argumentavo ji ir pridūrė, jog gali būti, kad NPD niekam taikomas nebus, tokiu atveju valstybė naudotųsi neturtingiausių žmonių permokėtais mokesčiais visus metus, o VMI sugrąžins žmonėms permoką tik metams pasibaigus.
