Ekspertų vertinimu, valstybės biudžeto įplaukos gali būti normaliai surenkamos ir ambicingos federalinės programos įgyvendinamos, jei naftos barelio kaina siekia 70 dolerių. Barelis dar visai neseniai kainavo per 100 dolerių, Rusijos vadovai tryško optimizmu. Kitų metų biudžetas sudarytas prognozuojant 95 dolerių už naftos barelį kainą. Tačiau prasidėjus pasaulinei ekonomikos krizei naftos kainos krito. Šią savaitę barelis kainavo 42–44 dolerius.
Rusijos vadovai ir Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida tikina, kad problemos nėra esminės, kad yra būdų, kaip sumažinti neigiamą naftos kainų kritimo poveikį Rusijos žmonėms. Tačiau Maskvoje gyvenantis lietuvis žurnalistas Stasys Planutis, iš arti matydamas gyvenimą Rusijoje, „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad ten visu rimtumu jau kalbama apie biudžeto deficitą.
„Vyriausybė ramina gyventojus, teigdama, jog per pastaruosius keletą metų, kai naftos kaina buvo išaugusi net iki 147 JAV dolerių už barelį, spėta sukaupti pakankamas lėšų atsargas savotiškai „saugos pagalvei“. Ji naudojama dabar, kai pasaulį krečia ekonomikos nuosmukis.
Teiginiai, kad Rusija labai priklausoma nuo naftos eksporto, – visiškai pagrįsti. Pačioje Rusijoje ne vienas rimtas ekonomistas (pavyzdžiui, Jevgenijus Jašinas) jau seniai ragino daugiau dėmesio skirti naujoms technologijoms plėtoti. Kai kas, žinoma, jau daroma. Pavyzdžiui, valstybės lygiu vystomos nanotechnologijos – už jas dabar atsakingas buvęs vyriausiasis šalies energetikas Anatolijus Čiubaisas.
Tačiau dauguma ekspertų pripažįsta, jog kol kas šios pastangos menkai padeda Rusijai atsikratyti priklausomybės nuo „naftos adatos“. „Jeigu dabartinė naftos kaina išliks ilgai ar net kris dar žemiau, Rusijos valstybės biudžetas iš tiesų taps deficitinis“, – įsitikinęs S.Planutis.
Didėja nedarbas
Kita bėda Rusijoje – sumažėjusi plieno paklausa pasaulio rinkose. Apmirus automobilių pramonei, laivų statykloms, krizė smogė Rusijos metalurgijos centrams ir jų gyventojams.
„Kai kuriuose regionuose sparčiai auga nedarbas. Įmonės, patirdamos apyvartinių lėšų stygių, negaudamos paskolų bankuose, priverstos mažinti išlaidas, – pastebėjo S.Planutis. – Vis dažniau girdėti, kad tai vienur, tai kitur darbuotojai yra atleidžiami arba išleidžiami ilgam laikui nemokamų atostogų. Ypač kenčia stambūs metalurgijos kombinatai: sumažėjus metalo paklausai, jie priversti atleisti daug darbuotojų.
Dešimtyse Rusijos miestų tokios įmonės yra pagrindinės darbdavės. Taip pat smarkiai krizė sukrėtė statybų sektorių. Netgi sostinėje daugybė projektų stringa dėl lėšų stygiaus. Konservuojama ir dangoraižių kvartalo statyba Maskvos centre. Provincijose situacija dar skaudesnė – čia stoja labai daug statybų. Tuo tarpu iki krizės statybos buvo viena iš sparčiausiai augančių Rusijos verslo krypčių.“
Lietuvos turizmo informacijos centro Maskvoje direktorė Birutė Nenartavičiūtė sakė, kad labiausiai krizę pajuto bankų darbuotojai: jie pirmiausia gavo „pliką“ atlyginimą be priedų, o vėliau buvo pranešta apie masinius bankų tarnautojų atleidimus.
„Ko gero, labiausiai nukentėjo jaunos šeimos, nusipirkusios būstą išsimokėtinai arba ketinusios jį įsigyti pasinaudodamos bankų teikiamomis paskolomis. Dabar gauti paskolą yra daug sunkiau, bankai ėmė griežtai tik¬rinti besikreipiančių dėl paskolos žmonių pajamų šaltinius. Antra vertus, butai net Maskvoje, kur kvadratinio metro kaina viršijo 4 tūkst. JAV dolerių, dabar ėmė pigti.
Dalis ekspertų prognozuoja, kad kitų metų pavasarį butų kainos Maskvoje gali kristi net trečdaliu. Labai sumažėjo automobilių salonų pardavimų apimtys. Šiemet daugelis maskviečių atsisakė vykti naujamečių atostogų į tolimus kraštus ir greičiausiai pasiliks namuose. Taupoma ir šventinėms dovanoms – šiemet parduotuvėse nepastebiu tokiu metu jau įprasto sujudimo“, – teigia S.Planutis.
Anot jo, Rusijos vyriausybė kol kas vengia priimti nepopuliarius sprendimus, apkarpyti socialines išmokas, nes tai gresia rimtais socialiniais sukrėtimais. Jau minėta sukaupta finansinė „saugos pagalvė“ leidžia vyriausybei kol kas nedidinti mokesčių naštos. Maža to, valstybė stengiasi kompensuoti vargingiau gyvenantiems piliečiams nuolatinį kainų augimą: indeksuojamos pensijos, o Maskvoje pensininkams papildomas išmokas skiria miesto valdžia.
B.Nenartavičiūtė pastebi, kad Rusijos prezidentas ir premjeras žada ramią ateitį pensininkams, bet, jeigu infliacija didės, krizę neabejotinai pajus visi (infliacija šią savaitę pasiekė 12,7 proc. – M.V.). „Rusijoje daug keistų dalykų – naftos kaina krito perpus, o benzinas atpigo vos 1–2 rubliais (10–20 lietuviškų centų).
Savo sąlygas diktuoja energetikos monopolininkai, susivieniję į neoficialų kartelį. Čia – Rusija, su savo rašytomis (bet nevykdomomis) ir nerašytomis taisyklėmis. Paprasti mask¬viečiai apie šalies biudžetą nekalba. Jie kankinasi dėl automobilių spūsčių, didžiulių kainų, kurios Maskvoje ir be pasaulines krizės jau pasiekė kosmines aukštumas“, – teigia Turizmo informacijos centro vadovė.
Verslininkų nuotaikos įvairios
Verslininkų nuotaikos, S.Planučio teigimu, labai įvairios: „Dažnas verslininkas, net ir nujausdamas sunkumus, nepraranda optimizmo. Vyrauja nuomonė, kad rinkoje išliks stipriausios, lanksčiausios klientų atžvilgiu bendrovės, sugebančios pritraukti bei išsaugoti profesionalų komandas.
Rusijoje dirbantis lietuvis verslininkas Edmundas Jovaišis svarbiausia Rusijos problema laiko ne laikiną ekonominę krizę, o giluminius procesus, vykstančius šios šalies visuomenėje. „Paprasti Rusijos žmonės mulkinami galingos propagandinės mašinos. Dar stiprus „homo sovieticus“ mąstymo stereotipas, jie beveik šventai tiki tuo, kas sakoma per televiziją, ką kalba „nacionalinis lyderis“ V.Putinas. Manau, 90 proc. visos Rusijos vidaus ekonomikos kontroliuojama biurokratinių mafiozinių struktūrų. Tačiau keisčiausia, kad rusams tai yra norma ir visiškai atitinka tautos mentalitetą.“
Sumažins imperines ambicijas?
Ar pasaulinės krizės padariniai, naftos kainų kritimas ir paklausos mažėjimas gali priversti Rusijos vadovus sumažinti savo imperines ambicijas, priversti ne taip iš aukšto žiūrėti į kaimynines šalis? S.Planutis situaciją vertina santūriai: „Gamtiniams energijos ištekliams pabrangus, Maskva piktnaudžiaudavo šiuo „įrankiu“ politinėje arenoje.
Naftos kainoms kritus, ji automatiškai neteks šios galimybės. Tačiau imperinės ambicijos, manau, išliks, nes paprastiems rusams, net ir jaunimui, patinka, kad kitos valstybės prisibijo Rusijos, patinka, kai rusų karo laivai plaukia į Kubą, o strateginiai bombonešiai nutupia Venesueloje. Be abejo, Kremlius naudojasi šiomis nuotaikomis tam, kad sustiprintų savo autoritetą žmonių akyse.“
Komentaras
Kelias į bedugnę
Genadijus Gudkovas, Rusijos Valstybės dūmos Saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas:
Blogiausia, kas gali būti – tai socialinės įtampos augimas Rusijos visuomenėje. Tai vyksta ne tiek dėl ekonominių priežasčių, kiek dėl nevykusių valdininkų veiksmų, o valdininkai turi absoliučią valdžią ir už nieką neatsako.
Visoje šalyje klesti korupcija, kuri tapo gyvenimo būdu milijonams žmonių, o tai jau kelias į bedugnę. Tokioje situacijoje augs radikalios ir ekstremistinės nuotaikos, keliančios didžiausią pavojų Rusijai. Jei mes nepašalinsime šių reiškinių artimiausiu metu, tai ateityje, jau 2009 metais, mes galime susidurti su sistemine krize, kuri palies ir ekonominę, ir socialinę, ir politinę visuomenės sanklodą.
Be to, gali augti problemos Europoje, tai lems Vakarų investicijų Rusijoje sumažėjimą. Tokiomis sąlygomis dar geresnėje padėtyje atsidurs Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios dar labiau pradės spausti Rusiją.
Iš interviu laikraščiui „Argumenty i fakty“
