„Jos yra nerealiai aukštos. Tikiuosi, kad jos mažės, nes yra tam tikrų gerų žinių, pavyzdžiui, kad TVF neprašo devalvuoti lato, vadinasi, tai yra gera žinia ir reiškia, kad juo labiau nėra ką kalbėti apie devalvavimą Lietuvoje. Tai turėtų sumažinti spaudimą Vyriausybės vertybiniams popieriams, spekuliacijas apie šį regioną. Tai yra vienas iš būdų, kuris turėtų mažinti šalies VILIBOR", - trečiadienį žurnalistams sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Kita gera žinia, anot jo, yra ta, kad pradėjo dirbti naujasis ministrų kabinetas, patvirtinta Vyriausybės programa.
Jo teigimu, tarpbankinės palūkanos kaimyninėse Baltijos šalyse taip pat yra pasiekusios panašias aukštumas. „Tai nėra kažkoks išskirtinis reiškinys. Nereikėtų manyti, kad mes būdami bendrame katile galime išsivirti kažkokią dietinę sriubą", - situaciją iliustravo LBA prezidentas.
Lietuvos bankas lapkritį pabandė suaktyvinti skolinimąsi tarp bankų ir 1 mlrd. Lt sumažino privalomąsias atsargų normas. Tuomet kelias savaites laikėsi kiek mažesnis VILIBOR, bet vėliau vėl patraukė į viršų.
Žada sukaupti milijardinį rezervą
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Kęstutis Glaveckas žadėjo, kad artimiausią savaitę naujoji Vyriausybė ketina parengti finansinio sektoriaus stabilumo planą, kuriame turėtų būti numatytas 8-10 mlrd. Lt rezervas.
„Be rezervo, mes neužsuksime to variklio, kuris vadinasi pinigų varinėjimas", - žurnalistams po posėdžio, kuriame bankų situaciją komitetui pristatė Lietuvos bankų asociacijos ir Lietuvos banko atstovai, sakė jis.
BFK pirmininkas skaičiuoja, kad būsimam rezervui reikėtų pasiskolinti maždaug 3-4 mlrd. eurų.
Šiuo metu priemonių paketo projektas guli Finansų ministerijos stalčiuose.
K. Glavecko teigimu, rengiamame projekte bus numatytos priemonės, kaip suaktyvinti bankų tarpusavio ir bankų bei verslo pasitikėjimą. „Tam labiausiai reikalingos pinigų injekcijos. (...) Mes kalbame apie tarptautinį skolinimąsi, tai reikia daryti. Skolinimasis iš Rytų rinkų, pavyzdžiui, iš Japonijos, Kinijos tikriausiai bus. Dabar vyksta derybų procesas", - pripažino BFK pirmininkas.
„Viskas vyksta, kas tik gali vykti", - DELFI paprašytas patikslinti, ar šiuo metu realiai deramasi su Japonija ir Kinija, atsakė jis.
Dar vienas galimas lėšų šaltinis esą yra Europos Komisija, parengusi 200 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo planą.
Politikas piktinasi, kad Lietuva iki šiol jau galėjusi sukaupti iki 10 mlrd. Lt rezervą šiuo metu turi mažiau nei milijardą litų.
Jo teigimu, TVF paskolos Lietuvai šiuo metu nereikia, tačiau ją galima būtų turėti kaip galimą rezervą ateičiai.
„Mes turime ligą, bet dar neturime širdies smūgio. Jeigu būtų širdies smūgis, tada reikėtų bėgti pas TVF. Pas mus Lietuvoje nėra širdies smūgio, skirtingai nuo Islandijos, širdies priešsmūgį gavo Latvija, tačiau rezervą reikia turėti, nes niekas nežino, kas bus rytoj", - aiškino K. Glaveckas.
S. Kropas mano, kad finansinio stabilumo planas yra būtinas Lietuvai. Parengti priemonių paketus šalis nares ragino ir Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN), ir Europos Vadovų Taryba.
„Vyriausybės žadamas finansinio stabilumo planas yra reikalingas, kad neutralizuotų tuos šokus, kuriuos dabar jaučiame, todėl, kad beveik visos Europos Sąjungos šalys turi tokius paketus, užtikrinančius likvidumo paramą, jeigu išsigandę indėlininkai pabėgs. Jeigu nežinome, kaip bus elgiamasi vienoje ar kitoje situacijoje, bankams yra sudėtinga priimti savo sprendimus. Matyt, rinkimai paveikė, kad nebuvo suspėta jo priimti, bet jis, man atrodo, yra būtinas", - žurnalistams sakė LBA prezidentas.
