Lietuvos gamintojai prioritetu laiko ES, Rusijos rinką. Tolimuosiuose kontinentuose dirbantys Lietuvos verslininkai tikina, jog Afrikos bei Tolimųjų Rytų šalyse, norint pasiekti gerų rezultatų, reikia milžiniško įdirbio.
Nigerijoje mobiliojo ryšio išankstinio mokėjimo technologiją įdiegė lietuviai. Milijono dolerių vertės projektą įgyvendino Vilniuje įsikūrusi bendrovė „Ashburn International“.
Sandorį Afrikoje pasiūlę užsakovo konsultantai nusprendė, jog Lietuvos specialistai ir dėl kainos, ir dėl mentaliteto labiau tinka dirbti besivystančioje Nigerijos rinkoje negu kurios nors stiprios ekonomikos valstybės bendrovė.
„Mūsų pasiūlymas buvo geriausias pagal sprendimo galimybes, kainą bei įdiegimo laiką“, – teigė bendrovės generalinis direktorius Aloyzas Koryzna.
Telekomunikacijų analitikai prognozuoja, kad per dvejus metus Nigerijoje mobiliojo ryšio vartotojų skaičius išaugs iki 10 mln., iš jų 90 proc. naudosis išankstinio mokėjimo paslauga.
Tailande, Malaizijoje, kitose Rytų šalyse sėkmingai prekiaujama Lietuvoje pagamintomis molekulinės biologijos ir genetikos medžiagomis. Biotechnologijų įmonė „Fermentas“ atlieka Rytų šalių mokslinių tyrimų institutų užsakymus.
„Didelių problemų bendradarbiaujant nėra. Tačiau verslo partnerių iš šių šalių supratimas apie verslą kiek kitoks“, – sakė „Fermento“ finansų direktorė Salvinija Deksnienė.
Verslo patirties egzotiškose šalyse turi ir kita genų inžinerijos preparatų gamintoja „Sicor Biotech“. Lietuvos bendrovė gaminamus preparatus yra eksportavusi į Alžyrą, Pietų Korėją, Meksiką, Pakistaną.
„Į Pietų Afrikos Respubliką savo produkciją eksportuojame jau trejus metus, bet užsakovų dar nesame matę“, – prisipažino Jašiūnuose įsikūrusios gamybos atliekų antrinių polimerų perdirbimo bendrovės „Polivektris“ direktorius Edvardas Stankevičius.
Į Afriką kasmet iškeliauja po 40-60 tonų iš atliekų Šalčininkų rajone pagamintų granulių. E.Stankevičius sakė pasitikintis verslo partneriais, kasmet užsakančiais tokį pat kiekį produkcijos. Kontaktus užmezgę per internetą, afrikiečiai šįmet pirmą kartą žada apsilankyti „Polivektrio“ įmonėje.
„Penkių kontinentų“ bendrovės pagamintomis bankų technologijomis naudojasi Pakistano, Ugandos, Saudo Arabijos, Argentinos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos finansinės institucijos.
Drąsiausias lietuvių žingsnis – dukterinės kompanijos „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ įkūrimas Zimbabvėje. Dukterinės bendrovės vadovas Pranas Griškevičius ne sykį yra susidūręs su kurioziškais atvejais.
„Vienas Afrikos bankas jau buvo tvirtai apsisprendęs pirkti mūsų bankomatus. Jie įsivaizdavo, kad pakanka į bankomatą prikišti pinigų, ir jis jau veiks. Tik paskutinę akimirką paaiškinome, jog reikia dar kai ką prijungti, instaliuoti. Įvertinę kainą, afrikiečiai galiausiai atsisakė mūsų bankomatų“, – prisiminimais dalijosi P.Griškevičius.
Afrikoje lietuviams tenka susidurti su tenykščiais biurokratiniais suvaržymais. Zimbabvėje „Penkių kontinentų bankinių technologijų“ partneriams tenka pakovoti, kad vietinė valdžia leistų atsiskaityti su užsienio valstybe.