Tyrimai rodo, kad pelno mokesčio apskaičiavimo sąnaudos yra regresinės - kuo mažesnė įmonė ir jos apyvarta, tuo didesnis šių sąnaudų ir apyvartos santykis.
Taigi pelno mokesčio reforma labai padėtų smulkiajam ir vidutiniam verslui išbristi iš krizės, nes būtų atlaisvinti į mokesčių apskaitą ir mokesčių mažinimą nukreipti riboti įmonės ištekliai.
Krizės įveikimo plane rašoma, kad Vyriausybės programoje rengiamasi "numatyti neatidėliotinus veiksmus, supaprastinančius verslo steigimo bei bankroto procedūras, liberalizuojančius darbo santykius, sumažinančius verslą kontroliuojančių valstybės institucijų skaičių bei palengvinančius teritorijų planavimo procedūras". Deja, šios priemonės nėra tokios konkrečios ir nebus priimtos nedelsiant, kaip kad bus pasielgta su dauguma krizės įveikimo plane numatytų pakeitimų mokesčių politikoje.
Biudžeto deficito mažinimas taupant viešuosius finansus jau beveik pamirštas, jį užgožia koalicijos pasiryžimas didinti pagrindinių mokesčių tarifus - suvienodinti GPM ir pelno mokesčio tarifus ties 20 proc., o PVM pakelti iki 19 proc. Akiai mažiau pastebimi, tačiau ne mažiau svarbūs pakeitimai turės įtakos pagal verslo liudijimus dirbantiems asmenims. Dešinieji netgi užsimojo (deja, be didelio triukšmo) Lietuvoje įvesti progresinius mokesčius, taikant skirtingus neapmokestinamųjų pajamų dydžius (NPD) atsižvelgiant į pajamas vienam šeimos nariui.
Gali baigtis liūdnai
Įmonėms ir žmonėms daug įtakos turės PVM didinimas - galima tikėtis viso importo ir daugelio vietinių gamintojų prekių galutinio vartojimo kainų augimo, nes įmonės vargu ar turės vidinių išteklių, kuriuos būtų galima išnaudoti užuot didinus kainas. Mažės prekių paklausa, atitinkamai mažės ir pardavimas, įmonių apyvarta, gamybos apimtys. Kai kam tai gali būti lemiamas paskutinis lašas - tikėtina, kad dar daugiau įmonių stabdys veiklą ir atleis darbuotojus.
Taigi PVM didinimas siekiant subalansuoti biudžetą ir manant, kad jo pakėlimas 1 procentu atneš papildomus 600 mln. Lt gali baigtis liūdnai - mažėjančiu PVM surinkimu ir didėjančiomis bedarbių gretomis. Pelno mokesčio didinimas net ketvirtadaliu - nuo 15 iki 20 proc. - irgi nebus dovana įmonėms, kurios turi ilgalaikių įsipareigojimų (pirmiausia - bankams) ir kurių pajėgumas mokėti palūkanas ir kitus įsipareigojimus iš karto sumažės.
Apmokestins, jei ir nebus ko
Ne paslaptis, kad per krizę ir pats pelnas gali mažėti, tačiau pelno mokesčiu apmokestinamas ne finansinis, o mitinis "apmokestinamasis" pelnas. Gali būti, kad įmonė patyrė daugiau sąnaudų ir gavo mažiau įplaukų, negu planavo, tad finansinio pelno neturi, tačiau pelno mokestį mokėti privalo dėl to, kad tam tikros sąnaudos negali būti pripažintos. O kai ne viskas, kas įmonės buvo planuota, pavyksta įgyvendinti, padidės ir nepripažįstamų sąnaudų atvejų. Antikrizinis planas turėtų sutelkti dėmesį į tokias problemas, kad nedidintume nelaimių įmonėse masto.
Antikriziniame plane net neužsimena apie tai, kad būtų keičiama avansinė pelno mokesčio mokėjimo tvarka - vadinasi, įmonės turės mokėti pelno mokestį už 2009 m. pirmus tris ketvirčius pagal derlingų 2007 m. istoriją.
Ko tikėjosi gyventojai iš koalicijos krizės įveikimo plano ir ką jiems žadėjo koalicijos partnerių rinkimų programos? Sunku vertinti Tautos prisikėlimo partijos pažadus šioje srityje, nes jų lyg ir nebuvo. Liberalų ir centro sąjunga GPM žadėjo mažinti iki 20 proc., Liberalų sąjūdis - iki 18 proc. Ne tokia konkreti buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų programa, kurioje kalbėta apie mokesčių mažinimą, jeigu lėtės ekonomika.
Ar tikrai mažės GPM?
Ekonomika lėtėja ir GPM siūloma mažinti iki 20 proc., tačiau ar viskas yra taip, kaip atrodo?
Paanalizuokime, ką antikriziniame plane siūlomi GPM pakeitimai reikš vidutinį darbo užmokestį (VDU = 2236,80 Lt) gaunančiam gyventojui. Šiuo metu galiojantis NPD yra 320 Lt, tad esant 24 proc. GPM tarifui sumokamas GPM yra 460 Lt (apvalinant skaičiavimus iki artimiausio lito). Jeigu vienintelis GPM įtakos turintis siūlymas antikriziniame plane būtų sumažinti tarifą iki 20 proc., šis gyventojas 2009 m. mokėtų 383 Lt, arba 77 Lt mažiau. Per metus žmogaus piniginė pasipildytų nemaža suma - 924 Lt.
Tačiau antikriziniame plane numatytas dar vienas pasiūlymas, kuris turės tiesioginės įtakos sumokamų mokesčių dydžiui. Siūloma diferencijuoti NPD pagal pajamas vienam šeimos nariui: jeigu jos neviršija dviejų valstybės remiamų pajamų (700 Lt), NPD didės iki 420 Lt, jeigu neviršija trijų valstybės remiamų pajamų (1050 Lt), NPD didės iki 370 Lt. Visiems kitiems NPD nebus taikomas, tad visos jų pajamos taps apmokestinamos GPM.
Pavyzdžiui, VDU gaunančio asmens, kurio pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės nei 1050 Lt, 20 proc. GPM bus 447 Lt. Taigi jam mokesčiai sumažės labai nedaug - vos 13 Lt per mėnesį, 156 Lt per metus.
Gyventojai gali jaustis apgauti ne tik dėl mažesnio nei atrodo mokesčių mažinimo: koalicijos partneriai tyliai rengiasi "prastumti" tai, ko socialdemokratai nesugebėjo padaryti per aštuonerius valdymo metus - progresinius mokesčius. Juk ne paslaptis, kad dėl NPD mūsų mokesčių sistema yra progresinė - pirmasis nulinis tarifas taikomas pajamoms iki 320 Lt, tad 24 proc. tarifas didesnėms pajamoms sumažina efektyvųjį sumokamo mokesčio tarifą (mažesnės pajamos apmokestinamos mažesniu tarifu).
Palikime verslo liudijimus
Gyventojai pasijus dar labiau apgauti, jeigu bus panaikinti verslo liudijimai. Tai ne mokesčių lengvata, o tik paprasčiausia mokesčių mokėjimo forma, leidžianti legalizuoti pajamas. Siekis panaikinti verslo liudijimus ir daugiau apmokestinti "daug uždirbančius" statybininkus ir prekybininkus labiausiai pakenks socialiai jautriausiam žmonių sluoksniui, kuriam priklausantys asmenys greičiau pasitrauks į šešėlį arba taps bedarbiais, nei registruos individualią veiklą ir tvarkys veiklos pajamų ir išlaidų apskaitą.