Delsti nebegalima

„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė teigia, kad valstybė jau nebegali teikti tiek lengvatų, kiek teikė iki šiol.

„Lengvatinis PVM tarifas naudingas tik tam tikroms verslo grupėms. Ši politika turi būti labai atidžiai peržiūrėta, lengvatas paliekant tik tiems, kam jos labiausiai reikalingos. Tam nustatyti yra specialūs skaičiavimo modeliai, kuriuos galima taikyti atsižvelgiant į kitų šalių praktiką“, - sakė V. Klyvienė.

Pasak jos, tai buvo galima padaryti ir anksčiau, kai buvo ekonomikos pakilimas.

„Dabar aišku viena – daugiau delsti nebegalima“, - įsitikinusi „Danske“ banko analitikė.

Taupyti turi ne tik verslas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Kaetana Leontjeva mano, kad prieš perkeldama didelę dalį krizės naštos ant verslo ir gyventojų pečių, pati valdžia privalo apkarpyti ne būtiniausias savo išlaidas.

„Visų pirma, reikia nepradėti bent jau dalies 2009 m. pradedamų investicinių projektų, kurių bendra vertė sudaro apie 1,5 mlrd. Lt. Kiekvienos institucijos vadovai žino, kur jie galėtų sutaupyti – tačiau jie neturi jokio stimulo taupyti, tad ir nerodo tokios iniciatyvos.

Pavedus institucijų vadovams atsisakyti tam tikro procento jų asignavimų, jie patys nuspręstų, kaip tai padaryti, kad būtų kuo mažiau nukentėjusių“, - teigė K. Leontjeva.

Mažinti nebūtinas išlaidas

Pasak jos, siekiant sutaupyti biudžeto lėšų, reikia mažinti valstybinių institucijų reprezentacines arba einamąsias išlaidas, įskaitant komandiruočių, mobiliųjų telefonų išlaidas, degalų normas, taikomas valstybinių institucijų lengviesiems automobiliams.

„Krizės akivaizdoje siūlome laikinai atsisakyti konsultacinių paslaugų pirkimo. Taip pat siūlome atsisakyti rinką iškraipančių programų, kurios subsidijuoja atskiras ūkio šakas arba įmones“, - dėstė LLRI ekspertė.

Reikia vertinti efektyvumą

K. Leontjeva įsitikinusi, kad biudžeto lėšų galima būtų sutaupyti ir atlikus biudžeto programų analizę, kuri padėtų nustatyti, kurios programos yra nelabai rezultatyvios, nepasiekia planuotų rezultatų.

„Jeigu finansavimas būtų susietas su programų rezultatais, padidėtų programinio biudžeto skaidrumas, būtų aišku, už ką skiriami asignavimai, ir užtikrinama, kad asignavimai panaudojami tik naudingiausioms, efektyviausioms biudžeto programoms.

Tuomet atėjus krizei ir nesurenkant biudžeto, nereikėtų desperatiškai ieškoti, kurių gi išlaidų galima atsisakyti – tiesiog būtų nutraukiamos ribinio efektyvumo, mokesčių mokėtojų lėšas santykinai blogiausiai panaudojančios programos“, - aiškino ekspertė.