Komisija tikisi, kad 170 mlrd. eurų parūpins valstybės narės, o likusieji 30 mlrd. eurų bus gauti Europos Sąjungai vykdant veiksmus.

Plane šalims narėms rekomenduojama mažinti pridėtinės vertės mokestį, ypač darbui imliuose sektoriuose, pavyzdžiui, viešojo maitinimo, taip pat siūloma mažinti mažiausiai uždirbančiųjų apmokestinimą.

EK ragina skatinti „žaliąją“ ekonomiką, investicijas į automobilių ir statybų pramonę, kovoti prieš globalinį atšilimą. Visame plane pabrėžiama apgalvotų investicijų svarba.

„Dėl išskirtinės padėties reikia imtis išskirtinių priemonių. Iškilo pavojus mūsų piliečių darbo vietoms ir jų gerovei. Beprecedentį finansų rinkų koordinavimą Europa turi pritaikyti ir visam ūkiui. Atkūrimo planas yra didelės apimties ir reikalaujantis, bet kartu ir strategiškas bei tvarus“, - pranešime spaudai cituojamas Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso.

Jo teigimu, Europai nesiėmus šių priemonių, „rizikuojame pakliūti į užburtą ekonominio nuosmukio ratą: mažės perkamoji galia, didės nedarbas, o biudžeto deficitas bus kaip niekada didelis“.

Kaip vieną iš ES įnašų teikiant paramą, siūloma paskubinti iki 6,3 mlrd. eurų dydžio struktūrinių ir socialinių fondų išmokas. Kad pagerėtų energijos tinklų sujungimo infrastruktūra, Komisija 2009–2010 m. laikotarpiui panaudos dar 5 mlrd. eurų.

Europos investicijų bankas 2009 m. savo metinę Europos Sąjungoje teikiamą paramą padidins apie 15 mlrd. eurų ir panašia suma 2010 m.

Komisija siūlo supaprastinti Europos socialinio fondo paramos teikimo kriterijus, perplanuoti išlaidas ir suteikti išankstines išmokas nuo 2009 m. pradžios, kad valstybės narės galėtų lengviau pasinaudoti 1,8 mlrd. eurų suma ir sustiprintų aktyvią darbo rinką, paramą skirtų labiausiai pažeidžiamiems, pradėtų veiksmus, skirtus įgūdžiams didinti, ir prireikus galėtų gauti visą Bendrijos finansavimą per šį laikotarpį vykdomiems projektams.

Taip pat bus panaudota iki 4,5 mln. eurų sanglaudos lėšų, kartu su kitomis priemonėmis, kad būtų paspartintas svarbiausių investicinių projektų įgyvendinimas ir taip prisidėta prie darbo vietų apsaugos ir naujų darbo vietų kūrimo.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas bus peržiūrėtas, kad būtų galima veikti greičiau ir jį būtų galima panaudoti daugiau, siekiant padėti žmonėms išlaikyti darbo vietas ir padėti rasti naujas. Bus peržiūrėtas ir šio fondo biudžetas.

J. M. Barroso sakė, kad didesnioji dalis pagalbos paketo bus panaudota 2009 m., o kai kurios priemonės bus vykdomos ir 2010 m. Galutinį sprendimą dėl šio plano priims Europos Vadovų Taryba.

M.Leika: Lietuvoje nėra tikslo skatinti vidaus vartojimą

„Kiekviena šalis turi kažkiek skirtingą situaciją, o Lietuvos problema yra tai, kad mes turime pakankamai daug skolintis, o skolinimasis brangsta. Lietuvoje nėra tikslo skatinti vidaus vartojimą, kuris pastaraisiais metais augo ypač sparčiai. Tai lėmė ir einamosios sąskaitos deficitą, kurį mes turėjome pakankamai didelį, tačiau šiuo metu jis yra gerokai sumažėjęs pastaruoju metu.

Pagrindinis finansinės pagalbos tikslas, kuris turėtų būti įgyvendinamas Lietuvoje, tai yra eksporto skatinimas“, - DELFI sakė finansų analitikas Mindaugas Leika.

Jo teigimu, Lietuvos strategija turi būti nukreipta į eksporto skatinimą ir lengvatinių sąlygų sudarymą smulkiajam ir vidutiniam verslui, kuris ateityje padidintų Lietuvos eksportą.

„Valstybės investicijos turi būti nukreiptos ten, kur jos duotų didžiausią darbo našumo prieaugį ateityje. Būtent internetinės, energiją taupančios technologijos sumažins mūsų energetinę priklausomybę“, - sakė jis.

A.Kubilius: kitoms šalims yra ko pasimokyti iš Lietuvos

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis, kandidatas į premjerus Andrius Kubilius trečiadienį žurnalistams sakė spėjęs pamatyti tik EK pasiūlymų juodraštį. Pasak jo, kitoms ES šalims kai kurios srityse yra ko pasimokyti iš Lietuvos.

Parlamentaras paminėjo struktūrines permainas, darbo rinkos lankstumą, sąlygas verslui, biurokratinių kliūčių mažinimą. „Galėtume patarti EK dar daugiau“, - tvirtino A. Kubilius.

Jis pacitavo antradienį skaitytą „Financial Times“ rašinį, kuriame nuomonėmis apie mokesčius dalijosi Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Jungtinės Karalystės premjeras Gordonas Brownas.

Pirmieji du sukritikavo G. Browno planą mažinti PVM. Jų manymu, infliacija visoje Europoje dėl recesijos sparčiai mažės, todėl esą ieškoti papildomų mokestinių būdų, kaip skatinti vartojimą, nėra būtina.