Tačiau pirmiausia reikia išgyventi kai kam dar tik ateinančią, o kai kam jau atėjusią ekonominę krizę.

Pasak Šveicarijos UBS banko Prekių rinkų padalinio direktoriaus pavaduotojos Katios Demekhinos, rinkos analitikai tikėjosi, kad žemės ūkio ir maisto pramonės sektorius nebus toks jautrus finansinei krizei, mažiau priklausomas nuo ekonominių ciklų.

„Deja, per paskutinius 3–4 mėnesius pardavimai žemės ūkio sektoriuje išsibalansavo. Kompanijos mažina gamybą, nauji projektai stabdomi“, – sako UBS banko atstovė.

Įdomu, kad šį kartą pasikeitimai pasaulinėje rinkoje ir Lietuvoje vyksta beveik tuo pat metu. Pasak UBS banko atstovės, pirmoji krizės banga nušniokštė jau liepos mėnesį, antroji – spalį, kai rinkoje pradėjo trūkti pinigų.

„Kas ateityje lems pasikeitimus žemės ūkio sektoriuje? Nustebsite, jog ne nafta. Tai – žemė ir gėlas vanduo. Žemės yra tiek, kiek yra, be to, dėl miestų plėtros žemės ūkiui jos net mažėja. Labai svarbu, kad labai senka ir vandens atsargos, beje, Lietuva šia prasme yra turtinga“, – sako K.Demekhina.

Šią problemą teks spręsti ir JAV, užimančiai net 50 proc. pasaulinės eksporto rinkos. Šiems darbams teks skirti daug investicijų, nes būtent žemės ūkis yra vienas iš didžiausių vandens vartotojų.

Kita Kinijos veido pusė

UBS banko vertybinių rinkų ekspertas John Clemmow atkreipia mūsų dėmesį į pasaulinės prekybos niuansus. Jo nuomone, pasaulis per daug dėmesio skyrė Azijos šalims.

„Per pastaruosius 5–6 metus žaliavų ir prekių kainos beprotiškai kilo dėl išaugusios paklausos Azijos šalyse. Maža to, – JAV į Kiniją ir Indiją perkėlė labai daug įmonių. Iš pradžių buvo džiaugiamasi, tačiau pastaruoju metu pradedama galvoti kitaip“, – sako J.Clemmow.

Pasak UBS banko eksperto, Azijos šalys jau išnaudojo savo augimo išteklių dividendus, ekonomikos augimas šiose šalyse išsigimė.

Daug rašoma apie Kinijos valdžios bandymus plėtoti šalies žemės ūkį. Prieš mėnesį Kinijos valdžia net nusprendė savo žemdirbiams leisti ne tik ilgam laikui nuomoti valstybės žemę, bet netgi parduoti jos pajus kitiems žemdirbiams. Dar spaudoje skelbiama apie milžiniškų kiaulininkystės bei pienininkystės kompleksų statybą. Tačiau UBS ekspertas J.Clemmow sako, kad yra ir ne tokia graži žemės ūkio Kinijoje ir Indijoje pusė, apie kurią laikraščiai nerašo.

„Pirmiausia, valstybė bet kada gali žemę atimti iš ją nuomojančio ūkininko. Kitas svarbus ir neplatinamas veiksnys – Kinijoje per pastaruosius metus iškirsta labai daug miškų ir išbalansuota vandens išteklių sistema. Kinams trūksta vandens. Be to, žemės vienetui jie naudoja 3,5 karto daugiau trąšų nei JAV, o gauna daug mažesnį derlių. Taigi jų užaugintų žemės ūkio produktų savikaina yra labai didelė ir be gausių subsidijų Kinijos žemės ūkis negalėtų konkuruoti pasaulinėje rinkoje“, – tikina J.Clemmow.

Indija netaupo žaliavų

Indija kartais vadinama viena iš besivystančio pasaulio vedančiųjų valstybių. Tačiau UBS banko duomenimis, Indijos vidaus rinkoje yra labai gilių energetikos problemų. Indijoje vyrauja komandinė ekonomika, o elektros ir anglies gavyba centralizuota. Vyriausybė reguliuoja kainas, tačiau Indijai visą laiką energijos trūksta. Per 11 metų nepavyko pastatyti nė vienos jėgainės. Dėl energijos trūkumo šiuo metu uždaromos tekstilės įmonės.

„Indijos elektros energijos sektoriui valstybė skiria milžiniškas subsidijas. Pavyzdžiui, vakarinėje šalies dalyje auginantiems grūdines kultūras ūkininkams elektros energija tiekiama nemokamai. Kaip ūkininkai vertina tokį valstybės dosnumą? Panaudodami elektros energiją jie iš 5 kilometrų gylio gręžinių pumpuoja vandenį drėkinti laukus. Niekas neskaičiuoja išlaidų“, – sako J.Clemmow.

Prekyba pasikeis

Spalio mėnesį pasaulinė prekyba pateko į sąstingį. Kokios priežastys? J.Clemmow nuomone, tai įvyko ne todėl, kad pasaulio rinkose sumažėjo paklausa.

„Paprasčiausiai nebegalime skolintis, užstrigo finansinė sistema. Net jeigu, pavyzdžiui, Pakistano vyriausybė garantuotų už savo visus bankus, tai Europos bankai net ir tokiu atveju jiems šiuo metu neskolintų“, – sako J.Clemmow.

Ekspertas mano, kad pasaulinė prekyba užstrigo ilgam, o ateityje, kai išbrisime iš krizės, ji bus kitokia nei buvo iki šiol.

„Manau, kad tai bus prekyba tarp Europos ir JAV ir galbūt Pietų Amerikos. Tokios šalys kaip Pakistanas, Indonezija, o gal ir Rusija bus tarsi išmestos iš pasaulinės prekybos sistemos. Be to, turėtų prasidėti atgalinis procesas, t. y. gamyba iš Azijos valstybių vėl grįš į Vakarus, JAV ekonomika vėl atgaus savo buvusias jėgas. Per artimiausius 5–6 metus pasaulinė ekonomika pasikeis iš esmės ir JAV vėl taps lydere“, – tikina J.Clemmow.

Kodėl amerikiečiai, kurių pragyvenimo lygis neseniai buvo vienas aukščiausių pasaulyje, nebegalėjo sumokėti už nekilnojamąjį turtą?

„Todėl, kad per paskutinius 5–6 metus vidutinis amerikiečio darbininko atlyginimas sumažėjo net apie 15 proc. Taip nutiko todėl, kad JAV korporacijos samdė darbuotojus iš Azijos, arba net perkėlė savo verslą į Azijos šalis. Taigi amerikiečių investicijos į Aziją ir yra dabartinės krizės tikroji priežastis“, – daro išvadą J.Clemmow.

Lietuvai ir vėl nepasisekė

Kaip Lietuvos žemės ūkis ir maisto pramonė pasitiko krizę?

Nors kai kurių produktų kainos Lietuvoje jau didesnės nei kai kuriose Vakarų Europos šalyse, tačiau bendras kainų lygis Lietuvoje yra dar gerokai mažesnis – apie 60 proc. ES kainų lygio.

Būtent pastaraisiais metais labai pasikeitė padėtis žemės ūkyje. Palyginkime 2006 ir 2007 m. kai kurių ekonominių veiklų sukurtą pridėtinę vertę. Didžiausi pasikeitimai įvyko būtent žemės ūkio sektoriuje – per metus pridėtinė vertė išaugo nuo -10,7 proc. iki 13,4 proc., o, pavyzdžiui, apdirbamojoje pramonėje šis augimas sumažėjo nuo 9,8 iki 6,1 proc., statybos sektoriuje – sumažėjo nuo 21,1 iki 16,6 proc.

Kol kas Lietuva ES rinkoje pirmauja pagal nedarbo rodiklius. Iki 2008-ųjų mažesnis nedarbas (4,3 proc.) buvo tik Danijoje. Tačiau šis rodiklis šįmet bus gerokai prastesnis.

Beje, Lietuvos įsiskolinimas irgi yra ne toks spartus, kaip kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, Latvijos bendroji šalies skola užsieniui pagal BVP dalį yra net du kartus didesnė nei Lietuvos – tik 73,3 proc., o Latvijos net 134,2 proc., Danijos – net 167,5 proc. Tačiau per pastaruosius metus Lietuva labai sparčiai skolinosi. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus užsienio skola siekė tik 50 proc. BVP. Dabar skolinimasis užstrigo.

Tačiau per pastaruosius metus mes gyvenome ne pagal galimybes, t. y. naudojome daugiau nei uždirbome (-13,7 proc. nuo BVP). Galime pasiguosti, kad kaimynai latviai ir estai buvo dar didesni išlaidūnai (-22,9 ir -17,7 proc. nuo BVP).

Tačiau nuo 2000 m. iki 2008 m. pradžios Lietuva labai sustiprėjo. Lietuvos ekonomika pasiekė 60 proc. ES lygio, o 2000 m. jis tesiekė 38 proc. Taigi šuolis didelis. Jeigu nebūtų šios krizės, tai, pasak R.Rudzkio, jau 2015-aisiais Lietuva būtų pasivijusi ES. Tačiau mums, kaip ir euro neįvedimo atveju, ir vėl nepasisekė.