"Vakarų medienos grupė", kuriai priklauso "Klaipėdos mediena", kartu su "Ikea" šiemet pradės dar didesnio baldų fabriko statybą Kazlų Rūdoje esančios medienos perdirbimo įmonės "Girių bizonas" teritorijoje, taip pat planuojama naujo baldų fabriko statyba Kaliningrado srityje.
Pernai visa medienos produkciją gaminanti pramonė dirbo gerokai sėkmingiau nei kitos pramonės šakos. Išankstiniais duomenimis, visa pramonė 2001 metais, palyginti su prieš tai buvusiais metais, augo 16,9 proc., medienos apdirbimo - 28,7 proc. , iš jos popieriaus - 19 proc., baldų - 19,3 proc. Pernai pramonė augo 7,5 proc., medienos apdirbimo - 22,7 proc., iš jos panašus šuolis į baldų buvo ir popieriaus pramonės - 31,3 proc. Popieriaus pramonė keletą metų mažino pardavimus ir buvo beveik ant sunykimo ribos, o dabar šis sektorius sparčiai atsigauna. Ypač nemažą indėlį į jį pernai įnešė "Klaipėdos kartonas".
Asociacijos "Lietuvos mediena" duomenimis, šiuo metu baldus Lietuvoje gamina apie 190 įmonių, pusė iš jų yra mažos, turinčios iki 20 darbuotojų. Pusę visų lietuviškų baldų pagamina 15 didžiųjų įmonių, turinčių 200 ir daugiau darbuotojų.
Asociacijai šiuo metu priklauso 27 baldų įmonės, iš jų 15 gamintojų. Išankstiniais duomenimis, jie pernai pagamino baldų už 525 mln. litų, arba 66 proc. visos Lietuvos baldų pramonės produkcijos. Šalies baldų sektorius ir toliau išliko nacionalinis, jame užsienio kapitalo labai nedaug. Toliau išlieka eksporto augimo tendencija, į kurį orientuojasi didieji gamintojai, o "derlių" vidaus rinkoje skina mažieji. Jie lanksčiau prisitaiko prie vidaus vartotojų poreikių, gamindami baldus pagal vienkartinius užsakymus, o didžiosios gamyklos tiekia daugiau serijinės gamybos baldus stambiems užsakovams, iš jų didžiausiam - "Ikea".
Pernai visų didžiųjų gamintojų pardavimo apimtys Lietuvos rinkoje sumažėjo. Tai jų vadovai aiškina nedidele gyventojų perkamąja galia, tačiau pripažįsta, kad reikia keisti ir rinkodarą, pasiūlyti vidaus vartotojui daugiau jo poreikiams pritaikytų baldų.
Šiemet didinti pardavimus vidaus rinkoje numato "Vilniaus baldų kombinatas", "Klaipėdos baldai", "Šilutės baldai" ir kiti didieji gamintojai. Be to, bendrovės siekia tapti mažiau priklausomomis nuo vieno didelio užsakovo ir ieško alternatyvių užsienio pirkėjų bei naujų rinkų. Trečdaliu baldų pardavimus pernai padidino ir dešimt didžiausių "Lietuvos mediena" asociacijos bendrovių. Visas baldų pardavimo prieaugis pernai sudarė 183 mln. litų, iš jo 98,7 mln. litų,. arba 56 proc. buvo dešimties didžiausių įmonių indėlis.
Dešimties didžiausių baldų bendrovių apyvartos ir eksportuotos produkcijos duomenys pateikiami asociacijos sudarytoje lentelėje. Kai kurie išankstiniai duomenys šiek tiek skiriasi nuo kiek vėliau pačių bendrovių Eltai pateiktų duomenų.
Dešimtuko lyderiai pernai šiek tiek persistumdė vietomis. "Klaipėdos baldai" pirmąją poziciją užleido "Vilniaus baldų kombinatui", trečioje vėl toliau liko "Šilutės baldai", o į ketvirtąją poziciją iš šeštosios pakilo Šiaulių "Venta", šiemet taip pat planuojanti rekordinį augimą. Be to, dešimtuke atsirado Kauno "Freda", įsitvirtinusi septintoje vietoje.
Dar vienas svarbus momentas - daugumos pirmaujančių baldų bendrovių pelnai augo, ypač rekordiškai "Vilniaus baldų kombinato", tris kartus "Ventos". Kol kas bendrovės dar tikslina grynojo pelno duomenis, todėl bendro rezultato dar nėra.
Grupės lyderio - "Vilniaus baldų kombinato" apyvarta augo 32,2 proc. iki 82,175 mln. litų (2001 metais buvo 62,180 mln. litų). Išankstiniais duomenimis, kombinatas pernai uždirbo 6,218 mln. litų grynojo neaudituoto pelno, o 2001-aisiais jis tesiekė 170 tūkst. litų. "Pelno augimą lėmė naujos investicijos, sumažintos veiklos išlaidos ir efektyvesnis valdymas", - Eltai sakė įmonės vyriausiasis finansininkas Gediminas Banaitis.
"Koncerno SBA valdomi "Klaipėdos baldai", išankstiniais duomenimis, pernai uždirbo 6,288 mln. litų neaudituoto ikimokestinio pelno. Įmonė 2002 metais tikėjosi gauti 7,5 mln. litų ikimokestinio pelno, dabar jis prilygo 2001 metais gautam grynajam pelnui, kurio buvo uždirbta 6,26 mln. litų.
"Klaipėdos baldų" ekonomikos direktorius Dalius Jarmalavičius sakė, kad atidėjimai iš esmės jau suformuoti, tad 2002-ųjų grynasis pelnas turėtų būti panašus į skelbtą ikimokestinį.
Bendrovės apyvarta pernai augo 18,2 proc. iki 75,106 mln. litų (2001 metais buvo 63,567 mln. litų), iš esmės augimas pasiektas eksporto sąskaita. Šiemet bendrovė ketina išsaugoti panašų augimo lygį.
SBA valdoma trečioji Lietuvos baldų bendrovė - "Šilutės baldai" šiemet planuoja auginti ne vien eksportą, bet labiau įsitvirtinti ir Lietuvos rinkoje. Iš viso šiemet tikimasi pasiekti 67 mln. litų apyvartą - arba apie 16 proc. didesnę nei 2002 metais (57,743 mln. litų).
"Lietuvoje auga virtuvės baldų pardavimai. Pernai investavome į jų gamybos įrangą, pasiūlėme daugiau variantų, be to, atsidarė modernus baldų salonas Kaune "SBA baldai", kuris taip pat pritraukė daugiau pirkėjų", - teigia "Šilutės baldų" ekonomikos direktorė Rasa Žvirblienė.
Investicijoms šiemet bendrovė ketina skirti apie 5 mln. litų. Pernai tam skirta irgi tokia pati suma. 2002 metais baldų įmonė dirbo pelningai, bet grynojo pelno duomenis skelbs tik po audito. Užpernai "Šilutės baldai" pagal tarptautinius apskaitos standartus uždirbo 941 tūkst. litų grynojo pelno.
Staigiai auganti "Venta" šiemet investicijoms numato skirti 15 mln. litų. Pastatų rekonstrukcijai ir plėtimui numatyta skirti 4 mln. litų, naujai technologinei įrangai įsigyti - apie 4,3 mln. litų, o už 6,7 mln. litų bus perkama Danijos bendrovės "Nitex Furniture" įranga. Danų įmonės gamybą į Šiaulius numatoma perkelti šių metų rudenį.
Pernai "Ventos" apyvarta pasiekė 44,5 mln. litų - buvo 52,6 proc. didesnė nei 2001 metais (29,156 mln. litų). Apie 97 proc. baldų eksportuojanti bendrovė pernai planavo 36 mln. litų apyvartą ir ketino uždirbti 2,5-3 mln. litų grynojo pelno, dabar tikimasi pelno gauti apie 4,5 mln. litų (2001 metais gavo 1,506 mln. litų). Pagal 2003 metų verslo planą įmonės apyvarta šiemet augs iki 54 mln. litų, o grynasis pelnas - iki 5 mln. litų. "Ventą" valdo UAB "Libros holdingas", turintis 75,15 proc. jos akcijų.
SBA valdomų "Kauno baldų" pardavimų apimtys pernai išaugo 31,3 proc. iki 36,5 mln. litų (2001 metais buvo 27,8 mln. litų) ir persvėrė metų prognozes. Iš viso įmonė praėjusiais metais planavo parduoti baldų už 31,5 mln. litų. "Metus baigėme pelningai. Apyvartos šuolį iš esmės nulėmė eksportas, kuris per metus išaugo net 67 procentais. Šiemet planuojame pasiekti apie 39 mln. litų apyvartą, taip pat uždirbti daugiau pelno", - Eltai sakė "Kauno baldų" ekonomikos direktorius Giedrius Grondskis.
2002-aisiais įmonės eksportas sudarė 73,4 proc. apyvartos, daugiau nei trečdalį įmonės baldų nupirko Švedijos prekybos koncernas "Ikea". Bendrovės gaminiais rudenį susidomėjo ir didelis Vokietijos prekybos tinklas. Šeštoje dešimtuko vietoje esančio biuro, virtuvės ir kitų baldų gamintojo - "Narbutas ir Ko" pardavimai pernai, palyginti su 2001 metais, išaugo 5,4 proc. (2,2 mln. litų) ir pasiekė 43,3 mln. litų. Lietuvoje "Narbuto ir Ko" apyvarta pernai išaugo 4 proc. - sudarė 22,8 mln. litų.
"Pardavimų dinamiką pernai lėmė išaugęs eksportas į Vakarų rinką", - teigia "Narbutas ir Ko" generalinis direktorius Tomas Marcijonas. Bendrovės pardavimų apimtys Vakarų Europoje pernai augo 23 proc. iki 9,3 mln. litų. "Baltijos baldų grupės" (BBG ) valdoma Kauno baldų bendrovė "Freda" šiemet planuoja padidinti pardavimų apimtis beveik du kartus - iki 52,6 mln. litų bei uždirbti pelno.
Persitvarkiusi "Freda" iš viso pernai pardavė baldų už 28,1 mln. litų, arba beveik tris kartus daugiau nei 2001 metais (9,6 mln. litų). Prognozuojami praėjusių metų bendrovės nuostoliai dėl didelių investicijų dar gali siekti apie 1 mln. litų, bet paskutiniais praėjusių metų mėnesiais įmonė jau dirbo pelningai. Šiuo metu bendrovė pradėjo įgyvendinti naują reorganizavimo ir gamybos plėtros etapą.
Pernai "Freda" eksportavo apie 98 proc. produkcijos. Pagrindinis pirkėjas yra Švedijos prekybos koncernas "Ikea" - jam tiekiami korpusiniai baldai, kuriais prekiaujama Vakarų Europoje.
Iš dešimtuko pernai iškritusi viena didžiausių Lietuvoje virtuvės baldų gamintojų - UAB "Vokė III" šiemet labai intensyviai augina eksportą į Švediją, Daniją ir kitas šalis ir jau neketina nusileisti konkurentams. Pernai įmonės eksportas sudarė 2,73 mln. litų, arba 21 proc. apyvartos, o 2001 metais tesiekė 9 proc. Iš viso "Vokė III" pernai pardavė produkcijos už 12,95 mln.litų, arba 4,4 proc. daugiau nei 2001 metais (12,4 mln. litų).
Pernai spalį įmonė atidarė firminę parduotuvę "Vokė A/S" Danijos Odensės mieste, kurioje prekiaujama tik jos produkcija pagal pirkėjų užsakymus.
Su Švedijos statybos koncernu PEAB ilgalaikę trejų metų sutartį "Vokė" pasirašė pernai liepą. Pagal ją koncernui Vilniaus bendrovė tiekia virtuvės baldus, kurie komponuojami į statomus naujus būstus. Šiam statybos koncernui "Vokė III" iš viso patieks virtuvės baldų už 6 mln. eurų (22,79 mln. litų). Šiemet eksportas sudarys apie 38 proc. apyvartos.
Iš viso 2003 metais "Vokė III" planuoja pasiekti apie 18,1 mln. litų apyvartą. Augančią Lietuvos baldų pramonę laminuota plokšte, klijuota fanera ir kita medienos žaliava yra pajėgūs aprūpinti vietiniai medienos perdirbėjai, kurie taip pat daug investuoja į naujas technologijas. Vien "Vakarų medienos grupės" (VMG) įmonės 2003 metais planuoja išauginti apyvartą beveik trečdaliu iki 210 mln. litų, o iki 2005-ųjų grupės pardavimų apimtys per metus turėtų pasiekti iki 400 mln. litų.
Neaudituotais duomenimis, konsoliduota šios įmonių grupės apyvarta 2002 metais siekė 165,6 mln. litų, o eksporto apimtys sudarė 110 mln. litų, iš jos 90 proc. buvo į Vakarų Europos rinkas. Iš viso investicijos pernai į grupės įmones siekė 42 mln. litų, arba 51 proc. daugiau nei 2001 metais (27,8 mln. litų). Pagal patvirtintą planą iš viso investicijos 2002-2003 metais į gamybos plėtrą ir modernizavimą sudarys 140 mln. litų.
Grupė šiuo metu yra vienintelė Lietuvoje baldų plokščių gamintoja. Šiuo metu per metus yra pajėgi pagaminti 250 tūkst. kub. metrų drožlių plokštės, pusė šio kiekio pernai buvo panaudota baldų gamybai Lietuvoje.