- Pramoninkai ir kiti verslo žmonės domisi situacija rinkoje ir savo kasdienėje veikloje yra pajutę lėtėjimą. Tai akivaizdu. Vartotojai, kaip ir verslininkai, nuosmukį pastebi susidurdami su mažėjančia pasiūla, ateinančių investicijų kiekiu, namuose juntame mažėjančias šeimos pajamas.
Paklausa taip pat keičiasi, asortimentas parduotuvėse irgi pasikeitęs, nes gamintojai prisitaiko prie vartotojų poreikių. Tokioje verslo aplinkoje mažėja investicijų motyvai, atsiranda nuosmukis, arba recesija, – tam tikra ekonominio ciklo fazė.
- Kaip manote, kokios šiuo metu pastebimo ekonominio lėtėjimo priežastys
- Priežastys kompleksinės. Tai gali būti pinigų kiekis rinkoje, investicijų svyravimai, netolygumai darbo rinkoje, atsiradę Lietuvai įstojus i Europos Sąjungą (ES). Teoretikai, tyrę ekonominius ciklus, suskaičiavo 1 500 jų tipų, tad į teorinius apmąstymus leistis nesinori. Tiesiog turime susitaikyti su nuosmukio faktu ir bandyti prognozuoti, kas mūsų laukia.
- Komercinių bankų analitikai teigia, kad šis nuosmukis susijęs su NT rinkos nuosmukiu. Ar sutinkate su tokia nuomone?
- Buvo tikimasi, kad liberalizuotas statybų sektorius patrauks visą ekonomiką. Tačiau statybos dalis Lietuvoje sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), statybinių medžiagų pramonė – 2,5 proc., tad tokia maža dalis negalėjo patempti visos ekonomikos, o kreditų politika sukėlė infliacijos bangą. Manau, kad statybų sektorius ir jo įtaka ekonomikai buvo per daug fetišizuojami.
- Su kokiais ekonomikos lėtėjimo padariniais šiandien realiai susiduria įmonės?
- Ekonomikos šakos tarpusavyje glaudžiai susijusios. NT rinkoje ir baldų pramonėje, mažėjant statybų, mažėja ir baldų poreikis. Man teko kalbėtis su Jonavos baldų įmonės „Baldai jums“ atstovais, kurie teigė, kad ieško naujų pirkėjų, nes senoji rinka sustojusi. Viskas priklauso nuo įmonės rinkodaros specialistų patirties. Minėta įmonė ekonomikos lėtėjimo fazėje sugebėjo 27 proc. padidinti savo pardavimą.
Lentpjūvės, įrenginius medienos pramonei gaminančios įmonės taip pat sunkiai parduoda. Mažiausiai šiandien nukenčia tos įmonės, kurios gamina intelektualius produktus. Intelektualūs produktai gali būti ir tam tikras įrenginys, mazgas, taip pat „minkštosios“ technologijos – programinė įranga ir pan. Šie produktai brangūs, jų ieško specifiniai pirkėjai, kurie yra pažangiausi, žiūri toliau į ateitį ir yra pasirengę investuoti į intelektualų produktą, jų neveikia ekonominio nuosmukio fazė.
Tačiau ekonominis lėtėjimas vis dėlto susijęs su investicijomis. Stambios įmonės atsisako investicijų, nes nežino, kokia rytoj bus rinka. Tačiau jei ištinka tokia bėda, į ją reikia žiūrėti kaip į galimybę. Po nuosmukio fazės pasiekiamas dugnas, nuo kurio reikia atsispirti, bet atsispirti gali tik tada, jei turi raumenis. O raumenys ir yra investicijos, taigi reikia pasirinkti tą momentą, kada tais raumenimis pasinaudoti. Reikia protingai investuoti, investicijos turi pradėti grįžti iš karto. Yra įmonių, kurios pasinaudojo, atrodytų, pavojinga Rusijos rinka ir bent tris kartus padidino savo pardavimą.
- Jūs ką tik grįžote iš JAV. Kokios ten nuotaikos?
- Tai buvo asmeninis vizitas, tačiau neišvengiamai teko susidurti su Amerikos gyvenimu. Man teko matyti naujai pastatytus gyvenamųjų namų rajonus, kuriuose NT parduodamas nelabai sėkmingai, neatgaunama net savikaina. Ten ekonominiai reiškiniai taip pat susiję: pakilus benzino kainai, tolimesni rajonai prarado savo vertę.
Vis dėlto Amerika turi milžinišką ekonominį potencialą, viena vertus, yra tam tikra inercija, kita vertus, jų rinkos santykių istorija labai ilga. Amerikiečiai žino, kaip elgtis tokioje nuosmukio fazėje. NT rinka ten pamažu atsitiesia. Vyksta statybos, tiesiami keliai, plėtojama infrastruktūra. Tad Amerikos Centrinio banko prezidento Beno Bernanke žodžiai apie tai, kad naftos kainų mažėjimas ir JAV dolerio kurso stiprėjimas teikia vilčių, yra pagrįsti. Palyginti su kainomis Lietuvoje, Amerikoje gyventi pigiau.
- Ką manote apie specialisto išsakytus skaičius, rodančius ekonomikos lėtėjimą?
- Iš tikrųjų ekonomika priklauso nuo eksporto. Jei žiūrėtume į praėjusius ir šiuos metus, pamatytume, kad Lietuva gana sėkmingai plėtoja eksportą. Tai paaiškina pramonės ir BVP augimą. Tačiau tarp nuosmukio ir BVP skaičių negalima dėti tiesioginio lygybės ženklo, vis dėlto vartojimo, pinigų infliacija Lietuvoje reikšminga. Vartojimo infliacija per šių metų šešis mėnesius išaugo beveik 11,4 proc., o praėjusiais metais per tą patį laikotarpį – tik 4,5 procento.
Pinigų infliacija taip pat labai didelė, siekia beveik 30 procentų. Ekspertų teigimu, per pastaruosius trejus su puse metų mūsų litas nuvertėjo 2,9 karto, todėl šeimos pajamose ir juntame šį deficitą. Amerikoje už tą patį produktų krepšelį mokėdavau mažiau nei čia, Lietuvoje. Taigi galima padaryti išvadą, kad Lietuva, matyt, taps brangia šalimi, nes mūsų ekonomika priklauso nuo kitų veiksnių. Esame kitoje geografinėje vietoje negu Amerika, todėl lyginimai negali būti labai korektiški.
Kainų didėjimas – natūralus procesas, tik reikėtų laiku suvokti jo priežastis ir naudoti valstybės politikos instrumentus. Nemažai gali padaryti ir pati bendruomenė.
- Šios aplinkybės daugiausia įtakos turės mažiausias pajamas gaunančioms šeimoms. Ko gero, bus pristabdytas atlyginimų kilimas privačiame sektoriuje.
- Atlyginimų kėlimo procesai daug kartų kito, jie susiję su atsivėrusiomis sienomis, nes mes praradome daug darbo jėgos. Darbdaviai mėgino išsaugoti geriausius darbuotojus, tempai buvo labai dideli, jie turėjo įtakos mūsų ekonomikai, todėl natūralu, kad dabar ekonomika lėtės. Darbo užmokestis – reikšmingas produkcijos ir paslaugų savikainos veiksnys.
Kalbant su Prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariais, matyti, kad jie visi skaičiuoja, užmokestis kyla tikrai lėčiau, tačiau įmonių vadovai daugiau pabrėžia energetikos šaltinių brangimą. Teko kalbėtis ir su tekstilės, ir su baldų įmonėmis, viešbučių atstovais. Pavyzdžiui, viešbučiuose šildymo kainos išaugs, o svečių tikrai nepadaugės. Viešbučių paslaugos ir šiandien gana brangios, todėl jų labai branginti negalima.
- Kaip, jūsų manymu, ateityje keisis vartotojų įpročiai ir lūkesčiai?
- Nuosmukio fazėje visada atsiranda taupymo tendencijos. Gerai, jei susiformuoja taupymo kultūra, tačiau vėliau, pagerėjus situacijai, žmonės vėl atleidžia vadžias. Įmonės šiandien bando kaupti atsargas, taupydamos ir besirengdamos kietajam ar minkštajam nusileidimui. Tačiau energetinė politika gąsdina mūsų įmones – jei du ar tris kartus pakils kainos, kai kam gali būti katastrofiškai blogai. Amerikoje teko susidurti su prognozėmis, kad jų energetiniai ištekliai, būtent – skystosios dujos, turėtų brangti 15 proc., kiti ištekliai – apie 17 procentų. Tačiau kai mes išgirstame 50–60 proc. brangimo prognozes, jos skamba tikrai baisiai. Gali prasidėti tokie procesai, kuriuos bus sunku suvaldyti.
Kalbant apie socialinius dalykus, gali staigiai išaugti skaičius žmonių, neišgalinčių susimokėti už būstą, būsto paslaugas teikiančios įmonės patirs nuostolių, padaugės teismų. Be to, tai neišvengiamai atsilieps ir ekonomikai: įmonės praranda konkurencingumą, gali mažiau eksportuoti ir parduoti vidaus rinkoje.
- Ką daryti statybininkams, kai baigsis pernykščiai statybų užsakymai?
- Ieškoti naujų užsakymų. Manau, kad statybų sektorius Lietuvoje tikrai nemirs, nėra tokios blogos ir bankininkų sąlygos. Tik bankininkai dabar į viską žvelgia ne taip liberaliai. Statybininkai šiandien nestokoja kvalifikuotos darbo jėgos, todėl jų konkurencingumas rinkoje tikrai pakankamas, jie gali kokybiškai statyti.
- Paskutinis klausimas: ekonomikos lėtėjimas bus didžiulis smūgis ar vis dėlto viskas atsistos į savo vietas?
- Lėtėjimas yra natūrali fazė. Smūgis yra tada, kai nukrinti ant dugno. Todėl svarbu, kad tas kritimas nebūtų labai staigus ir iš labai aukštai. Didelės reikšmės turės mūsų energetinė politika, Ignalinos atominės elektrinės jėgainės uždarymas. Šiems dalykams reikia gerai pasirengti.
Ekonomikos analitikas Vadimas Titarenko
Akivaizdu, kad šiemet Lietuvos ūkio plėtra bus gerokai lėtesnė nei ankstesniais metais. Mes jau matome, kad antrąjį ketvirtį realaus BVP augimas buvo gerokai lėtesnis nei pirmąjį. Prognozuojame, kad antras šių metų pusmetis bus gerokai prastesnis nei pirmas.
Sulėtėjimo ženklų yra daug. Pagrindinis mūsų ūkio lokomotyvas – apdirbimo pramonė – auga labai lėtai, nors bendras pramonės rodiklis atrodo labai neblogai: per šešis mėnesius pramonės pardavimas išaugo beveik 8 procentus. Tačiau reikia iš šio augimo atimti „Mažeikių naftą“, nes praėjusių metų pirmas pusmetis „Mažeikių naftai“ buvo labai prastas, o šiais metais ji dirba visu pajėgumu, todėl bendrovės rezultatas labai gerina ir visos pramonės rodiklį. Nepaisant to, apdirbimo pramonės augimas būtų tik 0,5 proc., vadinasi, faktiškai pramonę apėmęs sąstingis.
Antras didžiausias ūkio sektorius – mažmeninė prekyba – pirmąjį ketvirtį augo gana sparčiai. Tai lėmė išmokėtos premijos ir priedai. Jie išmokėti dėl to, kad nuo metų pradžios buvo sumažintas fizinių asmenų pajamų mokestis ir įmonės premijų bei priedų mokėjimą perkėlė į pirmąjį šių metų ketvirtį, užuot sumokėjusios gruodį. Taip rinkoje atsirado gana daug papildomų pinigų, žmonės išlaidavo. Dabar mes matome, kad ir vidaus prekyba kas mėnesį auga vis lėčiau ir lėčiau, galima tikėtis, jog metų pabaigoje tas augimas bus visai simbolinis. Matyt, mes neišvengiamai pakartosim Latvijos ir Estijos atvejus, kur mažmeninė prekyba jau nebeauga, o pokyčiai netgi neigiami.
Kol kas neblogai sekasi transporto sektoriui, bet tik keliems šio sektoriaus žaidėjams, t. y. geležinkeliams ir Klaipėdos jūrų uostui, kurių rezultatai iki šiol įspūdingi. Kelių transportui, pervežančiam apie pusę visų krovinių, šiais metais, palyginti su ankstesniais, sekasi prastai. Tai lemia daugelis veiksnių: lėtesnė užsienio prekybos plėtra Lietuvoje, prastoka šių metų situacija visoje ES, kur ekonominis aktyvumas sumažėjo, o tai reiškia, kad vežėjai turi mažiau darbo, be to, į ES rinką įsiliejo dar du rimti žaidėjai – Rumunijos ir Bulgarijos vežėjai, kurių atlyginimai gerokai mažesni, todėl jie gali siūlyti pigesnes paslaugas.
Akivaizdu, kad didžiausi Lietuvos ūkio sektoriai jau susiduria su sunkumais. Statyba juda vien tik iš inercijos. Pirmas pusmetis gana neblogas, tačiau tai projektai, pradėti praėjusiais metais ir šiuo metu tik užbaigiami. Manau, kad antras pusmetis nebus toks sėkmingas ir statybų sektoriui. Apie tai, kas vyksta NT rinkoje, žinome visi – sąstingis, kainos krinta, žmonės laukia ir tolesnio kainų kritimo, greičiausiai taip ir bus, nes gyventojų lūkesčiai suprastėjo. Norėčiau pabrėžti, kad gyventojų lūkesčiai, optimizmas nuolat didėjo, praėjusių metų pavasarį buvo pasiektas pikas, t. y. gyventojų nuotaikos buvo geriausios per visą vartotojų pasitikėjimo rodiklio skaičiavimo istoriją. Optimizmas visada skatina išlaidauti, žmonės pirko prekes, butus ir pan., tai skatino vidaus paklausą. Nuo praėjusių metų pavasario lūkesčiai nuolat prastėja, vartotojų pasitikėjimo rodiklis krinta, šiuo metu jis yra pasiekęs 2002 m. kovo lygį. Tai labai žemas taškas, vartotojų pesimizmas neskatina jokio ekonomikos augimo, netgi atvirkščiai.
Taigi šiuo metu sunku ir patarti, ką daryti. Aš manau, kad vis dėlto nereikia nuleisti rankų, reikia stengtis modernizuoti gamybą, visais įmanomais būdais mažinti gamybos išlaidas ir stengtis skverbtis į užsienio rinkas, nes šiuo metu vidaus paklausa labai žemo lygio ir vargu ar ji atsigaus per šiuos ir kitus metus, nes infliacija labai didelė. Tai pagrindinė priežastis, kodėl gyventojų lūkesčiai blogėja. Deja, ir verslininkų, investuotojų bei gamintojų nuotaikos labai prastos, tai patvirtina pramonės ir statybos pasitikėjimo rodikliai.
Įžvelgia ekonomikos sulėtėjimo ženklų
„Verslo labirinto“ kalbinti verslininkai taip pat įžvelgia ekonomikos sulėtėjimo ženklų, tačiau situacijos nedramatizuoja. Statybų bendrovės „Vilmestos statyba“ generalinis direktorius Mindaugas Ulevičius tvirtina, kad didelio statybų sektoriaus sulėtėjimo pirmą šių metų pusmetį nebuvo matyti, o NT rinka normalizavosi, pasitraukus spekuliantams.
„Ir šiandien statybininkai junta sąstingį, tačiau nėra taip, kad įmonės negalėtų funkcionuoti. Pirkėjai vis tiek domisi butais ir nori juos įsigyti, tačiau nėra tokios paklausos, kokia buvo prieš vienus ar dvejus metus, kai butus išpirkdavo dar jų nepastačius. Tai reiškia, kad butus dažniau pirkdavo perpardavinėtojai negu tikrieji pirkėjai, kurie norėtų juose gyventi. Vis dėlto ir šiandien pirkėjai ateina, renkasi ir perka butus. Jų nėra tiek daug kaip prieš metus, tačiau pardavimas stabilus“, – teigia M. Ulevičius.
Pasak pašnekovo, sunkumų neišvengia smulkios įmonės, atlikdavusios subrangovų darbus. „Kadangi didžiosios įmonės daugiau darbų pradėjo atlikti savo jėgomis, nereikia subrangovų, kuriems dabar labai sunku išsilaikyti ir išgyventi“, – pažymi pašnekovas.
Pramonės ir automatizavimo įrangą tiekiančios Alytaus bendrovės „Irseva“ direktorius Irmantas Ambraziejus sako, kad ekonomikos sulėtėjimas yra natūralus reiškinys ir kol kas nieko blogo neįvyko. Kaip ir V. Titarenka, „Irsevos“ direktorius rekomenduoja verslininkams praėjusių metų pelną investuoti į gamybos modernizavimą ir automatizavimą, taip mažinant gamybos išlaidas ir didinant konkurencingumą.
„Situaciją vertinu kaip normalią, mano supratimu, neįvyko nieko blogo, tiesiog ekonomika šiek tiek sulėtėjo. Šią situaciją reikėtų išnaudoti protingai. Dauguma įmonių praėjusius metus baigė labai gerais rezultatais, įvykdė daug užsakymų ir neturėjo laiko atsikvėpti bei pasižiūrėti atgal. Tad dabar būtų labai protinga sustoti, apsižvalgyti, modernizuoti ir atnaujinti, atlikti remontą, o ne laukti, kas bus toliau ir visiškai nieko nedaryti. Tai būtų neatleistinas neūkiškumas“, – pabrėžia I. Ambraziejus.
