– Tai natūralus reiškinys, jis iš niekur neatsiranda ir niekur savaime nedingsta. Ekonominė krizė – staigus persilaužimas ir sunki pereinamoji padėtis, tam turi subręsti tam tikros ekonominės sąlygos. Krizių visada būdavo – be jų gyventi neįdomu. Tik, gyvendami planinės ekonomikos metais, nežinojome, kas tai yra.
Tokie bangavimai vyksta periodiškai. Tam įtakos turi globalizacijos iššūkiai, kuriuos sukelia karai, kivirčai ir nepasidalijimas tarp valstybių. Krizės vyksta visame pasaulyje, taip pat ir išsivysčiusiose valstybėse.
– Kokios šiandieninio ekonominio sunkmečio priežastys?
– Turbūt taikliausiai apie krizės priežastis kalba eurokomisarė Dalia Grybauskaitė – visiškai sutinku su jos pastabomis apie tai, kas ir kodėl vyksta Lietuvoje. Šiandien stipriai jaučiame krizės pasekmes dar ir todėl, kad neturėjome teisingos informacijos. O valstybėje pirmiausia turi būti pateikiama teisinga, nepagražinta informacija, kad žmonės galėtų pasiruošti neišvengiamam persilaužimui.
Man nepatinka tokie teiginiai kaip „skaidri ekonomika“ ar „skaidrūs sprendimai“. Tokie posakiai primena senus laikus, iš kurių daugelis atėjo ir į mūsų valdžią – anais laikais valdžia gerdavo „skaidriąją“ už du rublius.
Skaidrus gali būti vanduo, o ekonomikoje reikalinga tik tiksli informacija visuomenei. Jos negalima filtruoti, pagražinti ar manipuliuoti ja, nes tai tampa sutrikusio žmonių elgesio priežastimi.
– Daugelis ekonomistų teigia, kad dabartiniam sunkmečiui, bent jau Lietuvoje, įtakos turėjo ir nevaržomas vartojimas, kuomet žmonės pernelyg išlaidavo, stengėsi įsigyti kuo daugiau turto nepasverdami galimybių.
– Ekonominė krizė gali būti „pagimdyta“ ir žmonių gyvenimo būdo, esamų išteklių neatitikimo su žmonių nuolat didėjančiais norais ir pageidavimais kuo daugiau turėti. O ekonomikoje yra labai griežti dėsniai.
– Kaip vertinate dar visai neseniai skambėjusius bankų analitikų patikinimus, kad mūsų bankininkystei jokia krizė negresia?
– Dabartinę krizę galima suvokti kaip tam tikrą sutrikimą apskritai šalies ekonomikoje, kuris pasireiškia ir bankų sistemoje. Bankų sektoriaus krizė pasiekė Lietuvą nepaisant to, jog buvo galvota, kad ji mums neturės jokios įtakos. Tačiau šis reiškinys, kaip vandenyno bangos atsiritęs iki Europos, pasiekė ir Lietuvą.
Šiai bankų krizei kilti kaip pagrindinę prielaidą galima įvardyti globalizacijos iššūkius. Tačiau nemažiau svarbus yra paprasčiausias dalykas – pernelyg dideli žmonių norai. Ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje tai atspindi nepamatuotas skolinimasis iš bankų bei vartotojiškumas. Tai – opi problema. Rinkoje turi būti pusiausvyra. Kaip sakė Liudwigas van Beethovenas: „Kas turi natūralią pradžią, tas turi ir natūralią baigtį.“
– Kas turėtų užsikrauti finansų gelbėjimo naštą?
– Valstybė – žmonės. Kartais žvelgdami iš šalies, įsivaizduojame valstybę kaip dangtį puodui. O valstybė – juk visi piliečiai. Vadinasi, našta bus užkrauta ant mūsų visų pečių, tik galbūt valdžioje esantys asmenys turi prisiimti didesnę atsakomybę negu eilinis žmogus už save ar verslininkas –už įmonę. Tam reikalingos verslo ir viešojo administravimo, įstatymų reformos.
