Vartotojai piktnaudžiauja retai

„Vartotojai pastebi net tokius dalykus, kad etiketė lietuvių kalba savo turiniu skiriasi nuo etiketės užsienio kalba. Neseniai buvo skundas, kad lietuviškoje etiketėje nebuvo nurodyti maisto priedai. Taip pat sulaukiame skundų dėl vaisių ir daržovių. Vartotojai pastebi, kad vaisių ir daržovių kokybė ypač pablogėja šventinėmis dienomis, savaitgaliais“, - teigė vartotojų teisių gynėja.

Anot Z. Čeponytės, per pastaruosius keletą metų padėtis vartotojų teisių srityje gerokai pagerėjo. Vartotojai tampa aktyvesni, nors žinių jiems dar trūksta.

Jos teigimu, vartotojų apsauga ypač stipri, turi gilias tradicijas Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Šiose šalyse verslininkams labai sunku piktnaudžiauti, nes reakcija iš nevyriausybinių organizacijų visada būna labai gausi, motyvuota, pagrįsta ir efektyvi, nes priverčia pakeisti sprendimus. Skandinavijoje labiau aktyvus valstybinis sektorius, tačiau jie turi kontrolierių vartotojų teisėms ginti.

Paklausta, ar vartotojai Lietuvoje nepiktnaudžiauja savo teisėmis, Z. Čeponytė sutiko, kad teisūs jie būna ne visada. „Dažnai pasigirsta nuomonė, kad vartotojai naudojasi verslininkų geranoriškumu ir skundžiasi nepagrįstai. Mūsų manymu, yra labai svarbu, kad vartotojai yra aktyvūs ir pastebi tai, ko nepastebi patys verslininkai. Vartotojams nėra atlyginama ir už sugaištą laiką“, - visgi įsitikinusi instituto vadovė.

Patarimai konkrečiais atvejais

Konferencijos metu užvirė diskusija, ką daryti, kai pagal konsultanto rekomendacijas nusiperkama vartotojų reikalavimų neatitinkanti prekė, o grąžinti pagal teisės aktus jos negalima tik todėl, kad ji nepatiko. „Ar aš, prieš pirkdama prekę, turiu tapti eksperte?“ – klausė lankytoja.

Pasirodo, jei pardavėjas nesuteikė esminės informacijos, galima teigti, kad prekė ir paslauga yra nekokybiška, ir pasinaudoti teise prekę keisti ar grąžinti.

Lankytojui suabejojus, ar toks pareiškimas neatveria galimybių piktnaudžiavimui, Z. Čeponytė patikino, kad su tokiais atvejais nesusidūrė, tuo tarpu priešingų situacijų būta. „Pasitaiko atvejų, kai vartotojams nesuteikiama informacija, kokiu tikslu vartojamas vienas ar kitas daiktas“, - teigė pašnekovė.

Dar viena opi problema – kai nusipirkta prekė iš karto sulūžta. Lankytoja aprašė situaciją, kaip „Senukuose“ pirko brangią šluotą, kurios koto gale esantis kabliukas lūžo jau po pirmo panaudojimo. Anot prekybos centro atstovų, teisės aktai nenumato, kad prekė būtų keičiama dėl mechaninio jos pažeidimo.

„Problema egzistuoja ir kartais vartotojams labai sunku įrodyti, kad ne jie sugadino prekę. Šiuo atveju būtų galima pasitelkti kitus asmenis, kurie yra susipažinę su situacija ir galėtų patvirtinti faktą“, - patarė Z. Čeponytė.

Paklausta, ar įmanoma vartotojui laimėti ginčą dėl nekokybiškos prekės, jeigu jis nebeturi prekės pirkimo čekio, vartotojų teisių gynėja priminė galimybę pasinaudoti mokėjimo kortelės informacija, jai buvo atsiskaityta mokėjimo kortele, arba prekės garantijos dokumentais. Neturint čekio ar kito pirkimą patvirtinančio dokumento, keisti arba grąžinti prekę galima tik sutikus pardavėjui.

Daugelis kasdienio vartojimo prekių, pavyzdžiui, batų, parduotuvių nurodo skirtingą garantinį laikotarpį – nuo 14 dienų iki 2 mėnesių. Anot Z. Čeponytės, palengvintos sąlygos grąžinti arba pakeisti batus galioja 6 mėnesius, nes manoma, kad per šį laikotarpį atsiradę trūkumai gali būti dėl gamintojo kaltės.

Taip pat Z. Čeponytė pataria neskubėti pildyti reikalavimo susimokėti už netyčia užkliudytą ir sudaužytą prekę prekybos centre. Jei prekės išdėliotos taip, kad prekybos vietoje pakankamai ankšta, vartotojas nekaltas.

Iškilus ginčui dėl prekės, vartotojas turi turėti pirkimą patvirtinančius dokumentus, t.y. čekį, garantiją suteikiantį dokumentą ar pan. Nusipirkus nekokybišką ne maisto prekę, pavyzdžiui, statybos gaminį ar avalynę, reikia kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, dėl maisto prekių – į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Už skundų nagrinėjimą dėl telekomunikacinių paslaugų atsakinga Ryšių reguliavimo tarnyba. Sudėtingesnius klausimus sprendžia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją