"Šiuo metu svarbiausia kredito unijų kovos su pasauline finansų krize priemonė – neleisti bankams aplenkti unijų pasiūlius geresnes ilgalaikio taupymo priemonių sąlygas", – sakė Aurelijus Daškevičius, Akademinės kredito unijos (AKU) administracijos vadovas.
Pasaulyje tebesklandant finansų įstaigų bankrotų šmėklai, priversti gyventojus iš kojinių ar stiklainių ištraukti savo santaupas nėra paprasta. Pastaruoju metu jaučiama, kad žmonės labiau nepasitiki visomis finansų institucijomis. "Vis dažniau galvojama, kad saugiausias būdas laikyti pinigus – užkasus sodelyje. Todėl dažniau nei įprasta tenka aiškinti, kad unija yra saugi vieta laikyti pinigus", – šyptelėjo A.Daškevičius.
Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Rinkodaros skyriaus vadovas Fortunatas Dirginčius įsitikinęs, kad atsiradusią įtampą ir pinigų stygiaus klausimą padės išspręsti iki 100 tūkst. eurų padidinta draudžiamų indėlių suma.
"Be to, šiandien rinkoje siūlomos palūkanos už indėlius yra labai patrauklios, net įvertinus infliaciją", – dar vieną indėlio pranašumą nurodė F.Dirginčius.
Stebinančios palūkanos
"Šiuo metu išties paaštrėjo konkurencija tarp kredito unijų ir mažesnių bankų, kurie stengiasi pritraukti terminuotus indėlius iš vietos rinkos. Prieš savaitę net unijas nustebino pasirodžiusios dviejų bankų padidintos palūkanos už indėlius", – kalbėjo AKU vadovas. Ši unija taip pat padidino metinių indėlių litais palūkanas nuo 8,5 iki 8,8 proc.
"Konkurencija indėlių rinkoje padidėjo, tai matyti iš to, kaip dažnai bankai kelia palūkanų normas. Tačiau kredito unijos laikosi savo konkurencinės strategijos ir stengiasi siūlyti didesnes palūkanas nei bankai", – žadėjo ir F.Dirginčius. Jis pripažįsta, kad kai kurie unijų nariai, bankams pradėjus labai kelti palūkanų normas, ėmė dairytis į bankininkų pasiūlymus ir svarstyti galimybes perkelti indėlius.
"Tačiau bent jau šiuo metu unijų nariai tikrai nebėga į bankus. Net atvirkščiai. Per paskutinį ketvirtį unijose terminuotų indėlių portfelis augo gerokai sparčiau nei bankuose", – kalbėjo A.Daškevičius.
Bankuose laikomų indėlių suma per trečią šių metų ketvirtį padidėjo 0,9 proc., nuo 40,6 iki 40,95 mlrd. litų, o kredito unijose indėlių dalis ūgtelėjo 8,8 proc., nuo 543 iki 590,8 mln. litų.
Malšino paskolų badą
Kredito unijos pajuto ir norinčiųjų pasiskolinti spaudimą. Po to, kai bankai sugriežtino paskolų išdavimo sąlygas, o palūkanos gerokai išaugo, į kredito unijų duris ėmė belstis norintys pasiskolinti gyventojai ir verslininkai.
Kitaip nei bankai, unijos nebuvo užsukusios paskolų kranelio. "Kiekviena paskola įvertinama. Sprendimo neteikti paskolų vieniems ar kitiems projektams nebuvo", – sakė F.Dirginčius.
Spalio pabaigoje kredito unijos buvo suteikusios paskolų už 556 mln. litų – beveik trečdaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiausia paskolų suteikta gyventojams – už 525,4 mln., įmonėms – už beveik 31 mln. litų.
Paskolų palūkanos ir maržos kiekvienoje kredito unijose yra skirtingos. Jos šiuo metu vidutiniškai svyruoja nuo 10 iki 12 proc. Prieš metus vidutinės paskolų palūkanos siekė 9–11 proc., taigi iš esmės per audringus finansų rinkoms metus beveik nepakilo.
"Kol pasaulio finansų rinkose padėtis buvo gera, Lietuvoje veikiantys bankai nebrangiai skolinosi tarptautinėje rinkoje ir maitino šalį pigiais pinigais. Kai pinigai pabrango, ši našta atiteko bankų klientams. Mes pinigus gauname tik iš vietos rinkos. Tiek pernai, tiek šiais metais sąlygos ir palūkanos buvo panašios", – aiškino F.Dirginčius.
Išganingas modelis
Kilus pasaulinei finansų krizei sunerimo ir kredito unijų nariai. Dažniausiai jie teiraujasi, kur unijos yra investavusios, ar šios neįsigijo akcijų ar fondų vienetų. "Galime tik padėkoti įstatymų leidėjams, kad unijų veikla yra taip griežtai ribojama. Dabar mums netenka nerimauti dėl mažėjančių akcijų ar nekilnojamojo turto kainų", – kalbėjo A.Daškevičius. Kredito unijoms neleidžiama investuoti į akcijas ar fondus, tik į itin saugius ir garantuotos grąžos valstybės vertybinius popierius.
Be to, tik nedidelę dalį unijų išduotų paskolų sudaro būsto kreditai. Pavyzdžiui, AKU jie sudaro vos 14 proc. "Pagal įstatymą unijos negalėjo išduoti nė lito paskolos be garantijos, o bankams pakakdavo, jei kredito gavėjas pateikdavo pažymą apie pajamas. Todėl unijų paskolų portfeliai yra labiau apsaugoti. Mums nebaisios krintančios nekilnojamojo turto kainos", – aiškino A.Daškevičius.
"Tokiais neramiais laikais kreditų unijų veiklos modelis yra stabilesnis. Kai laikai geri, mus kaltina sustabarėjimu, nerangumu, tačiau ekonomikos nuosmukio ir krizės atvejais mūsų veiklos modelis turi daugiau pranašumų", – tikino F.Dirginčius.
Bankai lipa ant kulnų
Pastaruoju metu pristigę lėšų bankai yra aršūs unijų konkurentai ir ima sparčiai didinti indėlių palūkanas. Kai kuriuose bankuose metinės indėlių litais palūkanos beveik nesiskiria nuo siūlomų kredito unijose ir perkopė 8 proc. Pavyzdžiui, Ūkio bankas ir bankas "Snoras" už 12 mėnesių terminuotą indėlį siūlo 8,5 proc. metinių palūkanų, Šiaulių bankas už tos pačios trukmės terminuotą indėlį – 7,8 proc.
LCKU duomenimis, vidutinės metinės terminuotų indėlių palūkanos unijose spalį buvo 7,15–7,3 proc. Tačiau daugelis unijų matydamos, kaip elgiasi bankai taip pat puolė kelti indėlių palūkanas. Štai Nacionalinė kredito unija 12 mėnesių terminuoto indėlio metines palūkanas padidino nuo 7,8 iki 8,7 proc., 24 mėnesių – nuo 8 iki 8,9 proc., o 36 mėnesių – nuo 8,3 iki 9,1 proc. Tokios pat palūkanos taikomos tiek indėliams litais, tiek eurais. Beje, bankai indėliams eurais taiko gerokai mažesnes palūkanas.
Apie kredito unijas
Šių metų spalio pradžioje šalyje veikė 67 kredito unijos, vienijusios beveik 93 tūkst. narių. Per trečią ketvirtį kredito unijų valdomas turtas išaugo daugiau nei 9 proc. Jis sudaro 0,87 proc. bankų valdomo turto.
Didžiausios Panevėžio kredito unijos turtas 2008 m. spalio 1 d. buvo beveik 78 mln. litų, arba 10 proc. visų kredito unijų turto.
Per trečią ketvirtį unijų suteiktų paskolų padaugėjo 7, o indėlių – beveik 9 proc.
Per šių metų pirmus tris ketvirčius pelningai dirbo 46 kredito unijos, uždirbusios 2,8 mln. litų pelno. 21 dirbo nuostolingai ir patyrė 2,3 mln. litų nuostolį.
89 proc. kredito unijų pajamų sudaro palūkanos.
Šaltinis: Lietuvos bankas
Audriaus Misevičius, Lietuvos banko valdybos narys:
Sulėtėjęs pasaulinio ūkio augimas negali nedaryti įtakos Lietuvai ir jos gyventojams, ūkio subjektams, taigi ir kredito įstaigoms, jų veiklos rezultatams. Natūralu, kad rinkoje skolintis yra vis brangiau, bankai, kredito unijos atsargiau vertina klientų finansines galimybes išduodami paskolas. Tačiau Lietuvos kredito unijų turtas yra vietinės reikšmės, šios institucijos nebeveik nepajuto tiesioginės pasaulinės finansų krizės įtakos.
