Kodėl? Todėl, kad tai „iš esmės pakerta Lietuvos žmonių pasitikėjimą tik prieš keletą metų pradėjusia veikti lėšų kaupimo pensijų fonduose sistema“.
Bet tuomet kyla klausimas, iš kur gauti pinigų milijardiniam „Sodros“ deficitui dengti.
Prezidento manymu, „reikia kritiškai įvertinti naujus įsipareigojimus, kurie buvo priimti rinkimų įkarštyje ir smarkiai padidino išlaidas socialinei apsaugai“. Ir toliau: „Tačiau dabar nedarykime panašių klaidų, nes jų finansinė našta teks ateities kartoms.“ Kitaip tariant, prezidentas siūlo sumažinti kai kurias „Sodros“ išmokas „ten, kur jos nėra būtinos“, o ne mažinti įmokas į privačius pensijų fondus.
„Ilgalaikis pensijų kaupimas gyventojams sudaro sąlygas savo nuožiūra taupyti pinigus senatvei. Įmokų tvarkos kaitaliojimai mažina Lietuvos žmonių pasitikėjimą dar nauja, tačiau reikalinga sistema. Tokie siūlymai ne tik menkina Lietuvos institucijų patikimumą, bet ir kelia abejonių dėl juos teikiančių asmenų kompetencijos“, – Prezidento spaudos tarnybos pranešime cituojamas V.Adamkus.
Deja, tenka su prezidentu nesutikti. Kai kyla klausimas, iš kur gauti pinigų, pvz., šio mėnesio pensijoms, ir kyla abejonių dėl pačios „Sodros“ patikimumo, t.y. gebėjimo išmokėti pensijas, tuomet dabartiniai pensininkai turėtų būti svarbesni už labai miglotas pensijų privačių kaupimo fondų ateities galimybes užtikrinti orią būsimųjų Lietuvos pensininkų ateitį. Juolab kad ligšiolinė pensijų fondų veikla buvo daugiau nei apgailėtina.
Valstybės kontrolė dabartine pensijų reforma smarkiai abejoja
To priežastys buvo ne tik pasaulinė krizė, bet ir pensijų reformos kūrėjų lengvabūdiškumas. Valstybės kontrolė vidurvasarį pristatė autoritetingą dokumentą – Valstybės audito ataskaitą „Socialinio draudimo sistemos reforma“, kurioje rimtai suabejojo mūsų pasirinkto reformos kelio teisingumu.
Ataskaita prasideda pagrindinio reformos tikslo įvardijimu: pakeisti pensijų sistemą taip, kad žmonės, sulaukę pensinio amžiaus, gautų didesnes pajamas negu iki šiol.
Kas gali tam prieštarauti. Deja, po šių kilnių žodžių iš karto išdėstomi pagrindiniai auditorių nuogąstavimai: „Nėra numatytų ilgalaikių pensijų sistemos reformos finansavimo šaltinių, nėra nustatytų reformos eigos vertinimo kriterijų.“
Lietuvos 2006 m. Konvergencijos programoje sakoma: „Reformos poveikis – nors dėl pensijų reformos įgyvendinimo trumpuoju laikotarpiu susidarys didesnis fiskalinis deficitas, lėšos, sukauptos pensijų fonduose, sumažins tiesioginius valstybės finansinius įsipareigojimus būsimiems pensininkams (tai ilgalaikė perspektyva).“ Šios abrakadabros moralas, matyt, toks: dabar pakentėkime, o „ilgalaikėje perspektyvoje“ gyvenimas pagerės. Bet ar visi sulauks tos perspektyvos? 2004 m. į privačius pensijų fondus užteko pervesti 173 mln. Lt, 2007 m. jau reikėjo 851 mln. Lt, o šiemet reikės jau per milijardą. Valstybės biudžeto dotacija iki šių metų sudarydavo maždaug pusę šios pervedimo sumos, apie 50 proc.
Tačiau šiemet vietoje laukiamo pusės milijardo valstybė įsipareigojo skirti tik 80 milijonų. Finansų ministerija pareiškė, kad dėl prisiimtų valstybės įsipareigojimų didinti pedagogų ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus skirti daugiau lėšų nėra galimybių.
O pinigų reformai, tai nurodyta ir ataskaitoje, reikės vis daugiau: 2009 m. – 1,2 mlrd., 2010 – 1,3 mlrd. litų. Pagal naujausias prognozes išlaidos privatiems pensijų fondams augs iki pat 2050 metų.
Be to, nuo 2020 metų dar prisidės ir demografinės krizės neigiami padariniai, kurie baigsis… 2060 metais. Tais pačiais metais (po 52 metų!) pensijų reformai jau nereikėsią ir Valstybės biudžeto asignavimų. Niūresnės perspektyvos turbūt jau neįmanoma nupiešti.
Privačios pensijų kaupimo bendrovės neprisiima jokios atsakomybės
Auditorių nuomone, nenumačius pensijų reformos finansavimo šaltinių ilgalaikės perspektyvos, susidarys „Sodros“ biudžeto deficitas ir nebus galimybės įgyvendinti jos pačios plačiai reklamuojamo įsipareigojimo iki 2015 metų padidinti pensijas nors iki 42 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Valstybės kontrolės pateikiami skaičiai (dar prieškriziniu laikotarpiu!) pritrenkia. Grynasis pensijų turto padidėjimas (dėl teigiamų investicinių rezultatų ir kitų pajamų, atėmus turto valdymo mokesčius) 2004-2007 buvo 3,6 proc.
Galima dar patikslinti: per ketverius metus – 3,6 proc.! Tuomet visiškai patikimas ir dar vienas skandalingas skaičius: iš 134 dalyvių, kurie 2007 m. gavo pensijų išmokas, 88 proc. jų gavo mažesnes išmokas negu „Sodros“ pervestos lėšos.
Dar labiau pritrenks kitas palyginimas: per tuos ketverius metus vidutinė „Sodros“ senatvės pensija padidėjo 60 procentų, 2004 m. buvo 371,55 Lt, 2007 m. – 595,41 Lt. Pasaulio ekonominė krizė (o ji gali trukti ir dešimtmečius) pensijų fondus dar labiau suries į ožio ragą. Taigi ar nebūtų geriau sustabdyti eksperimentą „Lietuvos pensijų reforma“ ir palikti tik „budintį režimą“, t.y. sumažinus pervedimo sumas iki 2,5 proc. palaukti geresnių laikų? Valstybės kontrolės išvadose keliami ir kiti klausimai, pvz., kodėl pensijų turto valdymo kaina 2004-2007 metais dalyviams kainavo net 55 proc. gautos investicinės grąžos; kodėl, mažėjant bendrai investicijų grąžai, neigiama įtaka dalyvių sukauptam pensijų turtui yra tiesioginė, o pensijų kaupimo bendrovių pajamoms – netiesioginė ir kodėl galų gale privačios pensijų kaupimo bendrovės neprisiima atsakomybės dėl nepakankamų pensijų turto investavimo rezultatų?
Atsakymus į šiuos klausimus turėtų duoti ne „Sodra“ (nors ji galėtų inicijuoti tokį tyrimą), bet mažiausiai Finansų ministerija, o gal ir grėsmingesnės institucijos.
Prezidento spaudos tarnybos pranešime sakoma, kad „apie galimus valstybės finansų problemų sprendimo būdus Prezidentas kalbėsis su kandidatais į naująjį Ministrų kabinetą. Todėl galima būtų tikėtis, kad ligšiolinė Prezidento nuomonė – nepritarti siūlymams „Sodros“ deficito problemą spręsti mažinant įmokas į pensijų fondus – dar nebus galutinė.
„Atgimimui“ labai svarbi Tavo nuomonė! Pareikšk ją čia.
Paskutinaime „Atgimimo“ numeryje skaitykite:
Lopas ant biudžeto skylės
Daug kalbama apie būsimas naujosios Vyriausybės reformas, tačiau neretai pamirštama jų esmė ir konkrečios numatytos priemonės krizei įveikti.
B.Lubys – dar vienos aferos dalyvis
Kol vykdyta įmonių apklausa dėl suskystintųjų dujų terminalo, ant politikų stalo jau gulėjo sutarties su AB „Achema” projektas.
Teoriškai arklys, praktiškai nebeatsikelia
Kur link eis Lietuvos aukštasis mokslas švietimo ir mokslo ministru tapus liberalui Gintarui Steponavičiui.
Dekalogas – galvoje ar širdyje?
Vargu ar šalto dušo Arūnui Valinskui, naujajam antrajam asmeniui, užteko, kad jis išmoktų pagarbiau kalbėti su kolegomis ir kad nesikartotų „improvizacijos”.
Melžiamos karvės merdėjimas
Tirpstančios naftos kainos plauna Rusijos ekonomikos pagrindus.
