Tai didžiausia suma, kada nors nurodyta auditorių ataskaitoje. Praeitų metų išlaidose „esminių klaidų“ aptikta 54 proc. struktūrinių fondų projektų ir 31 proc. subsidijų žemės ūkiui.

ES lėšų skirstymas sudaro prielaidas piktnaudžiavimams, kurių nepadeda išvengti net tariamai griežtos lėšų panaudojimo taisyklės. Organizacija Open Europe paskelbė žadą atimantį dokumentą, kuriame surašyta 100 ES lėšų švaistymo ir sukčiavimo pavyzdžių . Štai kelios graudžiai juokingos istorijos:

-Vienas Italijos dantistas naudojo ES lėšas, pirkdamas Ferrari Testarossa (apie 200 000 eurų), Formulės 1 bolidą bei dar 55 prabangius automobilius, kuriuos jis laikė sandėliuose. ES pinigus jis gavo sugalvojęs saulės baterijų verslą, kuris niekad taip ir neišvydo dienos šviesos. Šis dantistas dalyvavo didelėje, 80 milijonų eurų vertoje sukčiavimo schemoje, kur keturios įmonės ketverius metus naudojo ES lėšas įvairiems prabangiems daiktams pirkti, pvz. automobiliams, motociklams bei jachtoms.

-Hull mieste esantis viešasis tualetas buvo koofinansuotas iš Europos Regionės Plėtros Fondo. Europos Komisijos tinklalapyje šis tualetas aprašytas kaip „laimintis apdovanojimus“, o šios subsidijos tikslas yra tariamai skatinti „regiono konkurencingumą“.

-Vieno Italijos politiko Giancarlo Giorgetti žmona Laura Ferrari Giorgetti buvo jodinėjimo mokyklos savininkė. Jos vyras jodinėjimo mokyklai gavo 400 000 eurų ES lėšų. Tačiau siekiant atitikti finansavimo skyrimo kriterijus, Laura išpūtė žmonių, lankančių jodinėjimo kursus neįgaliesiems skaičių. Kartu su kitomis dvejomis kolegėmis, ji reguliariai padirbinėdavo parašus, kad turėtų pakankamą studentų skaičių, atitinkantį finansavimo reikalavimus.

-Europos Krepšininkų Asociacija gavo 68 320 eurų studijai apie profesionalių krepšininkų darbo sąlygas Europos Sąjungoje atlikti.

Prisidengiant skambiais „konkurencingumo skatinimo“ šūkiais, pinigai buvo panaudojami su sveiku protu prasilenkiantiems projektams (kitaip tariant, pinigai paprasčiausiai buvo nuleidžiami į tualetą).

Pirmą kartą istorijoje auditoriai pateikė teigiamas išvadas dėl pačios Komisijos finansinės ataskaitos. Tačiau kai kurie ekspertai pažymi, kad teigiamos išvados buvo padarytos dėl politinio spaudimo, mat Komisija buvo užsibrėžusi iki 2009 m., kuomet vyks Europos Komisijos narių rinkimai, gauti Komisijos finansinės ataskaitos patvirtinimą.

Tačiau net ir tiksli buhalterija neatspindi didžiausios ES biudžeto problemos. Tai – visų ES mokesčių mokėtojų lėšų švaistymas, o kartais tiesiog neefektyvus lėšų panaudojimas. Valdžia yra nepajėgi išmatuoti tam tikro projekto poreikio arba naudos, o tai ir yra sisteminė ES biudžeto problema. Kruopštaus ES finansuojamų projektų vertinimo nepakanka, o projektų efektyvumas visada gali būti ginčytinas – kas vienam vertintojui atrodo puiki idėja, kitam pasirodys pinigų švaistymu.

Auditas gali išsiaiškinti įžūlius sukčiavimus arba akivaizdų lėšų švaistymą, tačiau apie kitus projektus, kurie finansavimo kriterijus formaliai atitinka, jis nieko pasakyti negali. Todėl neatmestina, kad neefektyvaus lėšų panaudojimo, tad ir tiesioginės skriaudos ES gyventojams, mastas yra dar didesnis, negu parodo auditas. Negalima pamiršti, kad be projektų finansavimo ir tiesioginių subsidijų žemės ūkiui, ES taiko daug rinkos reguliavimo priemonių, kurios tiesiogiai skriaudžia ES vartotojus, kadangi tos priemonės dibtinai palaiko aukštas maisto produktų kainas. Pirmiausia tai maisto produktų importo tarifai ir kvotos (sukeliantys galutinio vartojimo kainas bei neleidžiantys trečiojo pasaulio šalims parduoti savo produktų Europoje), vidinės produkcijos pertekliaus supirkimas, kuris neleidžia kainoms kristi žemiau nustatyto lygio. Tad ką gi lėšų švaistymas arba sukčiavimas pasako apie ES biudžetą? Kai kas teigs, kad kalti tik tie žmonės, kurie apgaudinėja ES ir tokiu būdu pasisavina mokesčių mokėtojų pinigus. Tačiau kodėl toks lėšų švaistymas vyksta iš metų į metus? Auditoriai kasmet aptinka netoleruotinai aukštą nelegalių ir klaidingų projektų lygį, tad argi tai ne pakankamas signalas Europos Komisijai, kad laikas nustoti švaisčius pinigus?

Juk kalba eina apie didžiules sumas. Šių metų Europos Sąjungos biudžetas sudaro 129 milijardus eurų, iš jų 41 mlrd. eurų skiriama žemės ūkiui, 11 mlrd. eurų konkurencingumui, 47 mlrd. eurų – sanglaudai. Prisimenant, kad auditoriai esminių klaidų aptiko trečdalyje tirtų žemės ūkiui skirtų lėšų, galima daryti prielaidą, kad 13 mlrd. eurų panaudojimo efektyvumas yra abejotinas.

Šiemet į ES biudžetą pervedėm virš milijardo litų, tad ES biudžeto lėšų švaistymas – ir mūsų visų mokesčiais sumokėtų pinigų švaistymas. Ir kuomet mums sakoma, kad nėra kito būdo Lietuvos biudžeto pajamoms surinkti ir „būtinoms išlaidoms finansuoti“ išskyrus mokesčių didinimą – prisiminkit, kad būtinai atsiras gudruolis, sugebėsiantis iš mūsų sunkiai uždirbtų, bet mokesčiais atimtų pinigų suremontuoti tualetą arba nusipirkti Ferrari.