Jo teigimu, tiek Didžioji depresija XX a. trečiajame dešimtmetyje JAV, tiek interneto burbulas prieš aštuonerius metus, tiek ir dabartinė krizė kilo „dėl sveiko proto praradimo finansų rinkose, kai investuotojai ima manyti, kad pasaulis nuo šiol bus visai kitoks".
Ši pasaulio finansų krizė, anot R. Šarkino, Lietuvai yra labiau netiesioginė nei tiesioginė.
O tiesioginis krizės poveikis Lietuvai yra ribotas, nes šalies bankai nebuvo glaudžiai susiję su JAV finansinėmis institucijomis, investiciniais bankais ir „egzotinių vertybinių popierių" rinkomis. Be to, R. Šarkino teigimu, Lietuvoje veikiantys bankai laikėsi konservartyvaus-tradicinio modelio tenkinti vidaus skolinimosi poreikius.
„Kitaip tariant, bankai nėra linkę keisti vertybiniais popieriais paskolų paketų, todėl paskolos ir su jomis susijusi rizika lieka šalies kredito institucijų balansuose. Kaip rodo dabartinė krizė, tradicinis modelis nėra blogas, netgi priešingai – padeda mūsų institucijoms išvengti interesų nesuderinamumo problemos, verčia daug dėmesio skirti kredito rizikos valdymui ir atsakingai skolinti. Be to, mūsų finansų rinka pakankamai maža, todėl sudėtingų kompleksinių finansinių produktų kūrimas ir prekyba jais būtų brangu ir netikslinga“, – kalbėjo R. Šarkinas.
Dar viena Lietuvos atsparumo priežasčių įvardijama tai, kad didžiausius šalies komercinius bankus valdantys Skandinavijos bankai didelių nuostolių dėl finansų krizės nepatyrė. Be to, visi šalies bankai turėjo pakankamai likvidžių lėšų, užtikrinančių įsipareigojimų vykdymą laiku, jei atsirastų likvidumo trūkumo problemų.
„Lietuva sugebėjo likti gana atspari pasaulio krizei ir todėl, kad po ankstesnių sukrėtimų buvo sustiprinta bankų priežiūra, atitinkanti tarptautinius standartus, orientuota į rizikos valdymą, kai daug kur pasaulyje buvo pastebima priežiūros liberalizacijos tendencija", – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Tačiau savo pranešime R. Šarkinas pripažino, kad nors tiesioginė pasaulio finansų krizės įtaka šalies bankų sistemai nebuvo didelė, to negalima pasakyti apie kitus finansų rinkos dalyvius – investicinius ir pensijų fondus, šalies vertybinių popierių rinką.
Sumažėjo noras skolintis
Lietuvos bankų sektorių pasaulinė finansų krizė vis dėlto palietė netiesiogiai. Pirmiausiai tarpbankinėse rinkose išaugus paskolų palūkanoms, išaugo paskolų palūkanos ir Lietuvoje. Be to, sugriežtintas skolinimas, didėjo bankų paskolų maržos.
Visa tai, R. Šarkino teigimu, lėmė mažesnes įmonių ir namų ūkių galimybes skolintis.
Tačiau, anot jo, šiemet 22 proc. sumažėjusį paskolų augimo tempą lėmė ir sumažėjęs noras skolintis, nes pasaulio finansų krizė pakoregavo ir gyventojų, ir įmonių lūkesčius.
„Tai ypač matyti šalies nekilnojamojo turto rinkoje: sumažėjo tiek būsto paskolų gyventojams, tiek ir investicinių paskolų nekilnojamojo turto objektų statyboms paklausa. Nenorėčiau sutikti su kartais minimu teiginiu, kad Lietuva susiduria su didžiuliais kredito pasiūlos suvaržymais ar vadinamąja „kredito krize": šalies finansų institucijos turi lėšų, kurias galėtų skolinti, tačiau, kaip rodo Lietuvos banko atliekamos bankų apklausos, paskolų paklausa yra sumažėjusi, nes sumažėjo pelningų investavimo galimybių. Be abejo, kai kurių projektų vykdytojai gali jaustis nepelnytai negavę kredito", - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Taip pat dėl pasaulio finansų rinkų sukrėtimo sumažėjo užsienio paklausa lietuviškoms prekėms.
