VMI pripažįsta anoniminiu pasitikėjimo telefonu sulaukianti iki penktadalio daugiau pranešimų apie „vokelius", daugėja ir pranešančių apie vėluojančius atlyginimus.
DELFI šia tema uždavė kelis klausimus VMI viršininko pavaduotojui Dainiui Daugirdai.
– Kodėl būtent dabar buvo nuspręsta pradėti reklamą kampaniją, raginančią įmones nesukčiauti?
– Artėjant sunkmečiui, atsiranda pagunda trauktis į šešėlį ir mūsų tikslas yra užbėgti įvykiams už akių – taikyti prevencines priemones, o ne kovoti su pasekmėmis. Mes manome, kad prevencinės kovos priemonės yra daug efektyvesnės.
– O jau pastebėjote didesnę „šešėlinės ekonomikos" dalį?
– Į šį klausimą tiesiogiai negalėtumėme atsakyti, nes kalbant apie šešėlinės ekonomikos mastus Lietuvoje, mes remiamės LLRI duomenimis. Paskutinių kelerių metų tendencijos rodydavo nuolatinį „šešėlinės ekonomikos" mažėjimą ir šių metų pavasarį pristatytas jų tyrimas rodo, kad šiemet prognozuojamas šios ekonomikos dalies padidėjimas.
Pamatuoti ir pasakyti, kad jau padidėjo „šešėlinės ekonomikos", mes kaip Mokesčių inspekcija negalėtume.
– Tačiau pranešimų apie „vokelius" pas jus padaugėjo?
– Jeigu lygintumėm tris paskutiniuosius šių metų mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu pernai, tai matyti, kad mes šiemet per mėnesį gauname apie 30 pranešimų daugiau.
Iš viso kas mėnesį pasitikėjimo telefonu sulaukiama apie 300 pranešimų, iš kurių daugiau nei pusė yra apie „vokeliuose" mokamus atlyginimus.
Pasitikėjimo telefonu sulaukiame ir pranešimų apie šešėlinę ekonomiką, padaugėjo skambučių dėl vėluojančių atlyginimų. Tačiau nepastebėjome tendencijos, kad įmonės vėluotų sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Šiemet, pavyzdžiui, apskritai GPM surenkame maždaug 11 proc. daugiau nei pernai.
Galime paminėti tą aplinkybę, kad 77 proc. skambinančiųjų prisistato. Tai liudija piliečių drąsą.
Daugiausiai „vokelių" nustatoma statybos verslu užsiimančiose įmonėse, gamyboje, prekyboje, pramogų bei poilsio ir viešbučių versle.
LLRI: šešėlis vėl didėja
LLRI tyrimo dalyviai teigė, kad 2008 metais nepaskaityta ekonomika sudarė 18,4 proc., o 2009 m. bus 18,7 proc. BVP.
„Šešėlio atsiradimas ir dinamika priklauso tiek nuo rinkos situacijos, tiek nuo teisinės ir ekonominės aplinkos, kurioje veikia žmonės. Šiemet šešėliui įtakos turėjo verslo liudijimų pabranginimas. Tai reiškia, kad žmonės, kurie, ypač regionuose, imdavosi smulkių verslų ir gaudavo nedideles pajamas, buvo priversti rinktis, ar mokėti brangiau už verslo liudijimą, ar eiti į šešėlį", – neapskaitytos ekonomikos dalies padidėjimą šiemet aiškina LLRI vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas.
Pastarąjį pusmetį, anot jo, įmonės ir žmonės gyvena ekonomikos lėtėjimo nuotaikomis ir galvoja, kaip prisistaikyti prie situacijos.
„Atlyginimo mokėjimas „vokeliuose" ar mažiau darbo valandų deklaravimas nei yra dirbama turi didesnių paskatų atsirasti ekonomikos sunkmečiu", – tęsė jis.
Tuo tarpu, eksperto nuomone, pažvelgus į naujosios valdžios siūlymus, paskatų eitį į „šešėlį" gali dar padaugėti tiek dėl mokesčių didėjimo verslui, tiek dėl prievolės turintiems verslo liudijimą mokėti mokesčius „Sodrai".
Kita vertus, anot G. Kadziausko, kriziniu laikotarpiu „šešėlis" padeda žmonėms pragyventi ir sulaiko dalį žmonių nuo valstybės pečių „užgulimo".
„Šešėlinės pajamos krizės laikotarpiu leidžia pragyventi šeimoms, leidžia netapti registruotais bedarbiais ir kažkiek prisitaikyti prie susidariusios situacijos. Daug yra ženklų, kad potencialiai šešėlis galėtų padidėti", – sakė LLRI ekspertas.
