LLRI: krizės įveikimo planas yra gulinčių mušimo planas

Būsimos koalicinės Vyriausybės kuriamas Krizės įveikimo veiksmų planas greta tinkamų krizei biudžeto išlaidų mažinimo plano pasitelkia daugumos pagrindinių mokesčių didinimo planą, kuris tik pagilintų gyventojų, verslo ir valdžios patiriamą krizę, teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

„Reikia pripažinti, jog ekonomiškai bevertis, tačiau politikams patraukliai atrodantis mokesčių tarifų suvienodinimo juo didinant planas atsirūgtų ir mokesčių mokėtojams, ir viešajam sektoriui“, - sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius.

Anot jo, pridėtinės vertės mokesčio pakėlimas nuo 18 iki 20 procentų pabrangintų daugumą kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų, sumažintų vartotojų perkamąją galią ir vartojimą. Biudžeto pajamas toks mokesčio kėlimas padidintų, tačiau ne tiek, kiek tikimasi. Darbo biržos duomenimis, ieškančių darbo žmonių šių metų spalį, palyginus su 2007 metų spalio mėnesiu, pagausėjo 33 procentais, o sukuriamų darbo vietų sumažėjo 26 proc.

„Antikrizinis planas išlieka kurčias mažėjančioms gyventojų pajamoms dėl ištisus Lietuvos ūkio sektorius ar įmones užklupusių sunkumų – sumažėję prekių ir paslaugų pardavimai vietinėje ir užsienio rinkose atsispindi atleidžiamų darbuotojų skaičiuose ar informacijoje apie stabdomą ar ribojamą gamybą“, - krizės įveikimo planą kritikuoja LLRI vadovas.

Krizę didintų ir faktinis gyventojų pajamų mokesčio padidinimas. Nors teigiama, kad GPM mažinamas nuo 24 iki 20, tačiau vis dar svarstoma, ar nebūtų įvestas atskiras 8 procentų sveikatos draudimo mokestis, kuris būtų skaičiuojamas nuo tos pačios bazės, kaip ir GPM. Jei toks planas būtų patvirtintas, tai gyventojų pajamų apmokestinimas padidėtų iki 28 procentų.

Pjaus smulkius verslininkus

Būsima koalicija žada nupjauti ploną šaką ant kurios sėdi patys smulkiausi verslininkai dirbantys pagal verslo liudijimus. Žadama visus juos priversti vesti pajamų apskaitą ir mokėti 20 proc. GPM. Visų „patentininkų“ privertimas dirbti pagal individualios veiklos modelį veikla ir buhalterinės apskaitos „civilizavimas“ grasina jų pasitraukimu į šešėlį.

Siūlymas plėsti apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ratą yra mažų mažiausiai nepasvertas pasiūlymas. Apdraustųjų rato plėtimas tuo pačiu reiškia ir išmokų iš Sodros augimą, tad nėra tinkama priemonė subalansuoti valstybės finansus krizės metu. Jei šia priemone siekiama suteikti socialines garantijas jų neturintiems asmenims, vėlgi, tenka abejoti tokios priemonės tinkamumu.

Mat ir žemdirbių, ir kūrybinių darbuotojų pajamos nėra reguliarios ir netelpa į Sodros sistemą, pagrįstą nuolatiniu darbu, periodinėmis įmokomis ir stažu. Kita vertus, Sodros ydingumas buvo pripažintas ir dėl to buvo pradėta pensijų reforma. Naujus asmenis įtraukti į ydingą sistemą yra nei ekonomiškai pagrįsta, nei humaniška.

LLRI siūlo nekelti mokesčių tarifų ir nevienodinti jų vien dėl „gražaus skambesio“, o susitelkti ieškant sutarimo dėl mokesčių lengvatų naikinimo ir biudžeto išlaidų mažinimo.