„Darbuotojas gali susižaloti ir ekonomikos klestėjimo, ir ekonomikos lėtėjimo metu. Tačiau ekonomikos lėtėjimo metu pasekmės, kurios įmonei gali atsirasti dėl to, kad darbuotojas susižalos darbo metu arba žus, finansinės pasekmės, jos gali būti žymiai skaudesnės“, – sako bendrovės „ERGO Lietuva“ departamento direktorius Audrius Pilčicas.

Juolab, pasak draudikų, kad dabar dažnai įmonei stinga apyvartinių lėšų, tad kompensacija darbuotojui ar jo artimiesiems gali privesti iki bankroto, ypač nedideles įmones.

„Vargu, ar galime teikti, kad krizės laikotarpiu darbdavys turėtų skirti daugiau dėmesio darbo apsaugai. Matyt, darbų sauga reikia rūpintis nuolat“, – sako Pramonininkų konfederacijos Darbo saugos komiteto pirmininkas Giedrius Mažūnaitis.

Pramonininkų teigimu, įmonės stengiasi investuoti į nelaimių prevenciją. Tačiau, anot smulkiųjų verslininkų atstovo, viską stabdo pinigų stygius, o darbo jėga Lietuvoje ir taip labai brangi. Be to, esą ir apdraudus darbuotojus privačiai, vėliau kartais sunku pinigus išsireikalauti iš draudikų.

Draudikai žada būti dar lankstesni, lengvinti draudimo sąlygas.

Skaičiuojama, kad šiuo metu darbdaviai su draudikais sudarę beveik 300-us tūkst. sutarčių, bet darbuotojų realiai esą apdrausta daugiau, nes viena sutartis gali galioti keliems.