„Mes matom galimybę sumažinti skirtumą tarp išlaidų ir pajamų, tokių, kokios šiandien planuojamos - 4 mlrd. Lt: 2 mlrd. (būtų sutaupoma – DELFI) mažinant išlaidas ir 2 mlrd. Lt gaunant papildomų pajamų“, - penktadienį po koalicijos partnerių pasitarimo su ekonomikos ekspertais sakė A. Kubilius.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis teigia, jog mokesčių srityje ketinama pasiremti Slovakijos pavyzdžiu ir suvienodinti gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir pelno mokesčius.
Gyventojų pajamų mokestis šiuo metu siekia 24 proc., pridėtinės vertės – 18 proc., o pelno – 15 proc.
„Paimkit Slovakijos pavyzdį. Angliškai jie vadina flat tax , ir visa tarptautinė žiniasklaida buvo pripažinusi tai, kaip pačią patraukliausią (priemonę – DELFI) investicijų pritraukimui. <...> Visų pirma, atsisakoma išimčių. Verslui labai patogu – žino visi paprastą mokesčių sistemą. Slovakai būtent tokios mokesčių sistemos dėka sugebėjo labai daug stambių investicijų pritraukti“, - pasakojo būsimas premjeras.
Kaip vieną didžiausių taupymo šaltinių A. Kubilius jau ne pirmąkart įvardija darbo užmokesčio fondo mažinimą 10-čia proc. visam valstybiniam sektoriui. Taip esą būtų galima sutaupyti apie 700 mln. Lt.
„Seimo narių atlyginimai – pirmas dalykas, kur taupysim. Darbo užmokesčio fondas visiems mažės 10 proc. Kaip Seimas ras būdą sumažinti darbo užmokesčio fondą, tai Seimo reikalas. Taip pat ir prezidento, ir Vyriausybės institucijoms – lygiai tas pats“, - teigė A. Kubilius.
Politikas kalba ir apie tai, kad veikiausiai teks atsisakyti šiuo metu įteisinto laisvų dienų kompensavimo darbuotojams už su švenčių dienomis sutampančiais savaitgaliais.
Šiuo metu galioja tokia tvarka, kad, jeigu šventė, kuri turi būti nedarbo diena, išpuola šeštadienį ar sekmadienį, tai už ją komensuojama kita laisva diena normalią savaitės darbo dieną – nuo pirmadienio iki penktadienio. Tai negalioja tik Tėvo, Motinos dienoms ir Velykų sekmadieniui, nes jos visuomet švenčiamos nedarbo dieną.
„Galiu pasakyti tokį paprastą dalyką, šiandien galiu konstatuoti tai labai aiškiai – šventės baigėsi, todėl ir papildomų kompensacijų už su šventėmis sutampančius sekmadienius taip pat reikia atsisakyti“, - nukirto TS-LKD pirmininkas.
Ateityje žada naikinti ir PVM lengvatą šildymui
A. Kubilius pareiškė, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui šį sezoną dar nebus atsisakyta, tačiau ateityje tai bus padaryta.
"Reikia atsisakyti lengvatų, paliekant jų labai nedaug. Pavyzdžiui, nenorime liesti PVM lengvatos šildymui, nors socialine prasme jos nėra teisingos - jos atpigina šildymą ne tik tiems, kurie gyvena sunkiau, bet ir visiems - tame tarpe ir Seimo nariams, ir verslininkams, uždirbantiems po 100 tūkst. Kitoką sistemą - atsisakant PVM lengvatos ir tuos pinigus skiriant padėti susimokėti už šildymą tiems, kurie gyvena sunkiau, mes planuojame įgyvendinti kiek vėliau", - Lietuvos radijo laidoje "Akiračiai" penktadienį sakė A.Kubilius.
Šiuo metu šilumos energijai taikomas 5 proc. lengvatinis PVM tarifas.
Nemažins pašalpų vaikus auginančioms motinoms
Formuojamos centro dešinės koalicijos kandidatas į premjero postą žada nenaikinti dabartinės kūdikius auginančių tėvų finansinio skatinimo tvarkos.
"Pabrėžiu - taupymas neturi paliesti svarbiausių socialinių išmokų. Galiu drąsiai pasakyti, kad jaunos motinos turėtų drąsiai gimdyti vaikus - dvejų metų atostogos tikrai liks ir apmokamos motinystės atostogos liks", - Lietuvos radijo laidoje "Akiračiai" penktadienį sakė A. Kubilius.
Nuo šių metų tėvai patys kūdikį namuose gali auginti dukart ilgiau - dvejus metus. Kol vaikui sukanka metai, motinai ar tėvui mokama 100 proc. gauto darbo užmokesčio pašalpa, o iki dvejų metų - 85 procentai.
2008-ieji bus paskutiniai metai, kai motinystės pašalpos apskaičiuojamos remiantis per tris būsimosios motinos darbo mėnesius gautomis pajamomis. Nuo 2009 metų sausio 1-osios ši pašalpa bus skaičiuojama pagal šešių mėnesių pajamas.
Ekspertai vertina teigiamai
Ekspertai, sutinka, kad tiek pelno, tiek PVM didinimas gali sumažinti vartojimą, šalies patrauklumą investuotojams, tačiau pripažįstama, kad kitaip neįmanoma.
„Tai yra būtinas šiuo momentu dalykas, jeigu mes nepagerinsim biudžeto reikalų jei toliau biudžeto fiskalinis deficitas didės, valstybei reikės skolintis, Dabar pasiskolinti pigiai nebeįmanoma, tektų skolintis brangiai Galų gale gultų ant mokesčių mokėtojų pečių.
Nors gali susidaryti įspūdis, kad pajamų mokesčio tarifą siūloma mažinti nuo dabartinių 24 iki 19 ar 20 procentų, realiai pajamos būtų apmokestinamos net didesniu tarifu. Mat sumažinus pajamų mokestį, butų įvedamas 5-6 procentų sveikatos mokestis, kuris keliautų tiesiai į privalomąjį sveikatos fondą. Tačiau šį mokestį mokėtų darbdavys”, - sakė Vadimas Titarenko, banko „DNB Nord“ prezidento patarėjas.
Gyventojų apmokestinimo tvarką siūloma keisti ir kitokiu būdu. Tai būtų daroma per neapmokestinamąjį pajamų dydį. Dabar jis sudaro 320 litų. Šiai atlyginimo daliai mokesčiai netaikomi tiek turtingiems, tiek vargšams.
Neoficialiomis žiniomis, būsima valdžia ketina mažus atlyginimus gaunantiems gyventojams neapmokestinamąsias pajamas didinti, o uždirbantiems daugiau - mažinti. Neapmokestinamasis pajamų dydis būtų siejamas su draudžiamosiomis pajamomis Jų dydis dabar sudaro 990 litų.
Mažiausiai uždirbantiems neapmokestinamąsias pajamas siūloma pakelti iki 420 litų. O daugiau uždirbantiems laipsniškai jį mažinti, kol jis visai išnyktų. Tai atsitiktų jei, pajamos vienam šeimos nariui viršytų tris draudžiamąsias pajamas - maždaug 3000 litų.
„Vertinu tik teigimai nes pas mus yra viena didžiausių socialinių diferenciacijų Gerokai didesnė nei ES Atotrūkis tarp uždirbančių daug - mažai Tai pas mus vienas didžiausių ES. 07 37 be abejo reikia mažinti socialinę diferenciaciją ir tai yra vienas iš būdų kaip tai padaryti”, - sakė V.Titarenko.
Be to, į normalių mokesčių mokėtojų gretas planuojama įtraukti ūkininkus, taip pat asmenis dirbančius pagal autoriaus sutartis. Kartu ketinama šimtais milijonų karpyti valdymo išlaidas. Analitikai teigia, kad siūlomos taupymo reformos ne tik lopytų biudžeto skyle, bet ir pagerintų Lietuvos įvaizdį.
„Tai vertinama teigiamai. Ypač dabar. Kad ir šiandien Mood‘ys agentūra vėl sumažino Lietuvos reitingą. Pablogino jo perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Ir pagrindinė to priežastis, kodėl tai padaryta susijusi su valdžios sektoriaus finansais, kur aiškiai paminėta, kad didelė grėsmė turėti nemažus deficitus tokiom nestabiliom sąlygom. Todėl tikėtina, kad sumažinus deficitą, reitingų agentūros Lietuvos reitingo bent jau neblogins”, - sakė Violeta Klyvienė, „Danske bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
