Miesto Taryba nesiryžta paskelbti verdikto vandens gręžinio miesto centre panorusiems aludariams. Politikai praėjusią savaitę Tarybos posėdyje atidėjo klausimą dėl Respublikos g. greta „Kalnapilio-Tauro grupės“ gamyklos esančio skverelio detaliojo plano rengimo.
Savivaldybės administracija Tarybai siūlymą parengti apleisto skvero detalųjį planą pateikė gavusi aludarių prašymą leisti jame išgręžti gręžinį mainais už teritorijos sutvarkymą.
„Detalusis planas kainuotų daugiau nei 10 tūkst. litų. Jei jis bus parengtas, o paskui neleisime įrengti to gręžinio, pinigai liks išmesti į balą. Prieš nusprendžiant dėl plano reikia smulkmeniškai išsiaiškinti, kaip tas gręžinys atrodys, ar skveras nevirs tik pramonine zona, ar gręžinys nepakenks gyventojų interesams. Kol kas iš „Kalnapilio-Tauro grupės“ netgi nesame sulaukę jokių brėžinių“, – teigė Tarybos narys Vidmantas Baltramiejūnas.
Grasina kainų šuoliu
Kad aludarių prašymą gaubia nežinomybė, pritaria ir Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas. Savivaldybės vadovas pripažįsta abejojantis, ar davusi leidimą gręžiniui valdžia nepasirašytų nuosprendžio panevėžiečiams. Jo nuomone, netgi savivaldybės ir „Kalnapilio-Tauro grupės“ pasirašyta sutartis, įpareigojanti aludarius iš naujojo gręžinio gautą vandenį naudoti tik mineraliniams gėrimams gaminti, vargu ar būtų tinkamas saugiklis miestui.
„Kas gali paneigti, kad pasikeitus įmonės savininkams tokia sutartis netektų galios ir gręžinio vanduo būtų naudojamas ne tik mineralinio vandens, bet ir alaus gamybai?“ – abejojo S.Karčinskas.
Anot jo, tokiu atveju „Aukštaitijos vandenys“ netektų vieno didžiausių savo vartotojų, todėl grėstų vandens kainų šuolis.
„Jei mūsų nuogąstavimai pasiteisintų, nukentėtų gyventojai, o alaus gamintojas džiaugtųsi didžiuliu pelnu“, – svarstė administracijos direktorius.
„Aukštaitijos vandenų“, eksploatuojančių 25 giluminius gręžinius iki 230 metrų gylio, atstovai „Kalnapilio-Tauro grupės“ ketinimų vertinti nesiryžo, tačiau pripažino, kad naujasis gręžinys gali kirsti per vartotojų kišenes.
„Sudėtinga ką nors prognozuoti nežinant prašomo gręžinio pajėgumų. Bet jei gręžinys bus naudojamas ne tik natūralaus mineralinio vandens gamybai, bet ir kitoms reikmėms, mūsų klientams tai grasintų aukštesnėmis vandens kainomis“, – aiškino „Aukštaitijos vandenų“ atstovas ryšiams su visuomene Svajūnas Mikeška.
Higienistai prieštarauja
„Kalnapilio-Tauro grupės“ užmačias miesto centre išgautą vandenį naudoti mineraliniams gėrimams gaminti skeptiškai vertina ir higienistai. Pasak Panevėžio visuomenės sveikatos centro Visuomenės saugos skyriaus vedėjo Viktoro Grincevičiaus, nors aludariai šį savo žingsnį privalo suderinti su higienistais, tačiau šie tokio kreipimosi dar nesulaukė.
V.Grincevičius teigė kategoriškai nesutiksiantis, kad tarp vienos judriausių Respublikos g. ir Taikos g. bei buvusio dramos teatro įsiterpęs skverelis – tinkama teritorija tokiam gręžiniui.
„Tai – pats miesto centras, judri gatvė, dar šalia upė, į požeminius vandenis suteka daugybė nešvarumų. Toks vanduo nėra tinkamas maistui. Nesuprantu, kodėl iškilo būtinybė tokiam gręžiniui, jei turime „Aukštaitijos vandenų“ tiekiamą tikrai aukštos kokybės vandenį?“ – stebėjosi V.Grincevičius.
Dovana miestui
Vis dėlto Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis įsitikinęs, kad politikai, uždegę žalią šviesą aludariams, tik pagerintų miesto įvaizdį. „Jei gręžinys skvero nesudarkytų, o tik pagražintų, kodėl jo neleisti? Teritorijos detalusis planas būtų pirmas žingsnis to link“, – aiškino architektas.
Tokią pačią nuomonę Tarybai išsakė ir Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komitetas. Jis siūlė pritarti detaliojo plano rengimui.
Patys aludariai bando įtikinti, kad gręžinys – kone likimo dovana Panevėžiui. „Politikai turėtų suprasti, kad darome gera miestui, griebti tokį mūsų pasiūlymą ir jo nepaleisti“, – tvirtino „Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinis direktorius Valdas Tekorius.
Anot jo, 200–300 m gylio gręžinio vanduo būtų naudojamas tik mineralinių gėrimų gamybai. Direktorius tikina, kad paties gręžinio skvere nebus matyti – netgi šulinio dangtį ketinama paslėpti. Mainais už gręžinį, vadovo teigimu, bendrovė Savivaldybei įsipareigotų apleistam skverui sutvarkyti atseikėti apie 300–400 tūkst. litų.
„Žinoma, mes nenorėtume sulaukti šantažo su reikalavimais ten įrengti fontanus“, – perspėjo V.Tekorius.
Jis tikino, kad į gręžinį apie 1 mln. litų numačiusi investuoti bendrovė pati rizikuoja, nes nežino, kokios kokybės vanduo bus išgautas.
„Galim tokį gręžinį gręžti nors ir Varėnos rajone, bet vanduo Lietuvoje pigus, niekas nenorės už litrą 4 litų mokėti, ir mums tai nebus naudinga. O nuo prašomo gręžinio planuojame nutiesti kelių šimtų metrų vamzdį į gamyklos teritoriją ir pilstyti vandenį“, – aiškino direktorius.
Įmonės vadovo teigimu, gręžinio galingumas per menkas, kad juo išgaunamas vanduo būtų naudojamas ir kitoms reikmėms.
„Netgi pasikeitus savininkams su Savivaldybe pasirašyta sutartis galiotų. Lietuvoje Seimas gali persigalvoti ir į teismą jo nepaduosi, o jei mes sugalvotume kitaip, iš karto teisme atsidurtume“, – garantavo V.Tekorius.
