Tačiau trečiasis šių metų ketvirtis bankams buvo mažiau dosnus. Pavyzdžiui, naujų būsto paskolų per jį išduota milijardas 100 milijonų litų, t.y. beveik 60 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
„Tai normalu, bankai nėra atsieti nuo lėtesnio ūgio augimo“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Antradienį pasirodė informacija, kad vienas didžiausių šalies bankų, „Swedbankas“, gerokai didina maržą būsto paskoloms eurais. Esą taip siekiama gerokai pristabdyti skolinimą gyventojams.
Bankas neslepia, kad, pavyzdžiui, būsto paskolų palūkanos, pastaruoju metu yra gerokai padidėjusios.
Bankas teigia, kad dabar vidutinė palūkanų marža sudaro apie 2 proc., tačiau esant didesnei kliento rizikai gali pašokti net iki 5.
Tačiau bankas aiškina paskolų maišo užrišti nenorintis, o tiesiog reaguojantis į situaciją rinkoje. Maržas didina ir kiti šalies bankai.
Viena pagrindinių paskolų brangimo priežasčių įvardijamas brangstantis skolinimasis tarp bankų. Be to, bankai vis aštriau kovoja ir dėl indėlių didindami jų palūkanas.
Šį rugsėjį palyginti su pernai, vieno šešių mėnesių terminuotojo indėlio palūkanos padidėjo daugiau nei procentu. Indėliai branginami ir toliau, tačiau masiškai jų dėti gyventojai neskuba.
„Matyčiau daug priežasčių. Nepasitikėjimas gali būti viena iš jų. Visada yra tų, kurie, prisiminę senas istorijas, gali atsargiai žiūrėti į pokyčius ir užimti saugesnę poziciją. Kiti naudoja indėlius paskoloms grąžinti“, – LTV naujienų tarnybai sakė „Danske banko“ Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.
Todėl norėdami gauti pinigų veiklai bankai vis dažniau skolinasi iš savo motininių bankų užsienyje.
Tačiau papildomų kapitalo injekcijų ieško ir motininiai bankai. Pavyzdžiui, „Swedbankas“ milijardus dolerių siekia pritraukti platindamas akcijų emisiją.
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje daugėja ir gyventojų, turinčių problemų atiduodant paskolas.
Paskutiniais duomenimis blogos būsto paskolos sudaro beveik 2 proc., vartojamosios – beveik 4 proc. visų paskolų.
