Artėjančių Vėlinių rimtį užgožia rudens vidury parduotuvėse prasidėjusios Kalėdos. Prekybos centre „Jysk“ Kalėdų Seneliai išrikiuoti bene prieš porą savaičių. Kad iki metų sandūros dar liko bent porą mėnesių, sunku patikėti, kai lentynos jau lūžte lūžta nuo kalėdinės atributikos – švytinčių eglės žaisliukų, mirksinčių puošmenų, kalėdinių briedžių.
„Mūsų klientų nuotaika pakili. Visur jaučiamos Vėlinės, išrikiuotos žvakės, o čia – ak, jau Kalėdos. Nei aš, nei kasininkės dar negirdėjome, kad kas tuo piktintųsi, nors mūsų klientai – nuo jaunimo iki pensininkų“, – teigė Panevėžyje esančios „Jysk“ parduotuvės direktorė Ona Bubinienė.
Vėlinių neliko
„Jysk“ tradiciškai didžiausiai metų šventei pradeda rengtis dar spalio vidury. „Kadangi savininkai užsieniečiai – danai, islandai, kur Vėlinių tradicijos nėra, todėl ir „Jysk“ tinklo parduotuvėse jos neakcentuojamos. Visame pasaulyje – Latvijoje, Estijoje, Rumunijoje, Anglijoje – „Jysk“ parduotuvės tokiu laiku pradeda ruoštis Kalėdoms“, – aiškino O.Bubinienė.
Direktorė pripažino, kad parduotuvėje sukurta šventinė nuotaika skatina lankytojus daugiau pirkti. Jau dabar nuo lentynų šluojamos kalėdinės prekės: angeliukai, kaukės, meškučiai ir netgi Kalėdų Seneliai.
Kasmet spalio 15-ąją kalėdines egles vitrinose užžiebia ir „Dorado“ parduotuvės. Pasak tinklo direktorės Ingridos Fedaravičienės, išskirtinai anksti šventei pradėta rengtis tam, kad pirkėjai spėtų susipažinti su šių metų Kalėdų mados tendencijomis. „Šiemet pristatome „Kalėdinę fantaziją“, kad žmonės pamatytų, kaip gali papuošti namus, kad neskubėtų, priprastų“, – aiškino I.Fedaravičienė.
Anot jos, besistebinčiųjų pernelyg ankstyva kalėdine prekyba pasitaikydavo prieš trejetą metų, tačiau dabar parduotuvės klientai specifinių šios šventės prekių ima teirautis dar spalio vidury.
„Visada bus ir patenkintųjų, ir ne. Bet pasaulyje veikia parduotuvės, kalėdinėmis prekėmis prekiaujančios ir ištisus metus“, – priminė direktorė.
Geriau nei Helovinas
Spalį prasidėjusios prekybininkų Kalėdos nestebina miesto dizainerio Romualdo Lukšo.
„Geriau jau Kalėdos rudenį nei amerikietiškas Helovinas“, – įsitikinęs R.Lukšas. Tačiau, jo nuomone, Panevėžio širdyje – Laisvės aikštėje – eglės įžiebimo ceremonijai numatyta gruodžio 5-oji yra pernelyg ankstyva data.
„Iki Trijų karalių labai sunku išlaikyti dekoracijas. Oro sąlygos padaro didelių nuostolių – elektros instaliacijas tenka ir taisyti, ir keisti“, – praktiškai dėstė dizaineris.
Šiemet, pasak R.Lukšo. Panevėžys ketina sulaužyti ilgametę tradiciją ir papuošti ne nukirstą, o Laisvės aikštės šiaurinėje dalyje augančią eglę.
Tačiau, dizainerio nuomone, veikiausiai ir šiais metais Savivaldybės raginimams puoštis dauguma miesto prekybininkų liks abejingi.
„Jau daug metų Kalėdoms išgražinamos tos pačios parduotuvės. Dėl to Savivaldybė netgi gražiausios vitrinos konkurso atsisakė – vis tiek kasmet nugalėtojai tie patys. Be to, kodėl Savivaldybė turi skirti pinigus tam, ką panevėžiečiai ir taip privalėtų padaryti, kad miestas būtų gražesnis“, – teigė R.Lukšas. Kaip jis tikino, guodžia bent tai, kad kalėdinis Panevėžys kasmet patenka tarp trijų gražiausiai šventei pasipuošusių miestų.
Sieja su ekonomine krize
Kad greitėjant gyvenimo tempui sezoninių švenčių lietuviai nebesieja su konkrečia data, patvirtino ir įmonės „Šventės akordai“ renginių organizatorė Kristina Juknevičienė. Jos teigimu, panevėžiečiai šiemet kaip niekad anksti pradėjo ruoštis metų sandūros švenčių maratonui. Užsakymai kalėdiniams vakarėliams pradėjo plaukti jau rugsėjį, o pirmieji numatomi dar lapkričio pabaigoje.
„Šiuo metu su užsakovais jau derinami renginių projektai, kalėdinės dovanėlės, dekoracijos“, – kalbėjo K.Juknevičienė.
Tokį skubotumą renginių organizatorė sieja su ekonomine situacija ir priverstiniu taupumu. Mat atlikėjų ir vakaro vedėjų honorarai artėjant šventėms šokteli keliskart. „Mūsų tai nestebina, nes žmonės linkę taupyti. Dėl tos pačios priežasties dalis įmonių kalėdinius vakarėlius atideda jau po Naujųjų“, – pažymėjo renginių organizatorė. Jau dvidešimt penkerius metus „seneliaujantis“ panevėžietis Bronius Baltrūnas juokauja, kad Kalėdų Senelio ledo knyga irgi jau beveik pilna – užsakovai jo ieškoti pradėjo nuo rugsėjo.
„Pastebėjau, kad jau kelintus metus užsakymų gaunu vis anksčiau. Matyt, mažėja Kalėdų Senelių. Pažįstu net tris, per pastaruosius keletą metų atsisakiusius tokios veiklos. Panevėžyje rimtai dirba 30–40 Kalėdų Senelių. Tai tikrai nėra daug. Senoji karta traukiasi, o jaunimas dar neužaugo“, – svarstė B.Baltrūnas.
Tačiau, jo nuomone, Kalėdų Seneliai nyksta ir dėl jiems keliamų kur kas didesnių nei sovietiniais laikais reikalavimų. Įstaigos, sumokėjusios 50–100 litų už valandą, pageidauja ne tik dovanėles vaikučiams išdalyti, bet ir juos linksminti.
„Anksčiau Kalėdų Senelis krėsle sėdėdavo, eilėraščių klausydavosi, o dabar pats su programa turi ateiti ir, pageidautina, kitokia nei praėjusiais metais“, – lygino B.Baltrūnas.
Visuomenei trūksta stabilumo
Pernelyg ankstyvą kalėdinę euforiją psichologai sieja su prastėjančia gyvenimo kokybe ir saviapgaule.
„Pereinamuoju, kriziniu laikotarpiu, kokį dabar ir išgyvename, žmonės jaučiasi nesaugūs ir imlesni įtakoms iš šalies – astrologinėms prognozėms, reklamai. Saugumo jausmo stokojantysis labiau priima įtaigią informaciją iš šalies, o prekybininkai tuo naudojasi. Nepasiduoti masiniam spaudimui sugeba dvasinio stabilumo nepraradęs žmogus. Toks į pirkimo vajų pažiūrės nebent su humoru“, – pastebi psichologė Daiva Balčiūnienė.
Jos nuomone, užsitęsusi dirbtinai kuriama šventinė nuotaika neabejotinai turi neigiamų pasekmių – žmogus fiziologiškai negali ilgą laiką jausti euforijos, todėl nuovargis grasina įstumti į depresiją.
„Visuomenėje vyrauja pesimistinės, gąsdinančios nuotaikos ir žmonės bando bet kokiais būdais susikurti stabilumo jausmą, nors ir apgaulingą. Tačiau paskui depresija išlenda su dar didesne jėga“, – pabrėžė D.Balčiūnienė.
Blizgučiai neišgelbės
„Dabar tikrųjų Kalėdų nebelieka, tik blizgučiai“, – konstatavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.
Pasak jo, kasmet vis anksčiau šventinėmis lemputėmis sumirgančios parduotuvių vitrinos neišgelbės į neviltį grimztančios visuomenės. Kalėdų dvasios ieškantiesiems prekybos centruose dvasininkas priminė: jei Kristus ir tūkstantį kartų gimtų Betliejuje, bet neatgims tavo širdy – esi pražuvęs.
„Prekybininkai turi teisę ir laisvę daryti, ką nori. Mums juokinga, kad Kalėdoms pradeda ruoštis vos ne nuo vasaros. Tačiau tikros Kalėdos yra tada, kai žmogus stengiasi atgimti dvasia, pasiryžta gyvenimą pradėti iš naujo. Tam ir yra pasiruošimo laikotarpis – adventas“, – pabrėžė vyskupas.
Pasigenda tikrumo
Dar prieš Vėlines prekybininkų akcentuojamas Kalėdas Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus specialistė Vitalija Vasiliauskaitė įvardijo kaip visišką absurdą.
„Gyvenimas diktuoja komercines taisykles. Žmonėms visiškai susisukusi galva – prieš Vėlines galvoti apie Kalėdas. Apmaudu, kad pasiduodama tokioms prekybininkų vilionėms“, – mano V.Vasiliauskaitė.
Anot jos, rudens vidury pradedamos švęsti Kalėdos su šios šventės tradicijomis neturi nieko bendra, tik su skatinimu pirkti.
Kalėdų laukimas neatsiejamas nuo šiemet lapkričio 30-ąją prasidėsiančio advento – susikaupimo, pasiruošimo Kristaus atėjimo į šį pasaulį šventei, kupino paslaptingumo laikotarpiu.
Keturias savaites iki Kalėdų senajame Lietuvos kaime būdavo renkamasi vakaroti į vieną trobą, o sekmadieniais saulei dar nepatekėjus skubama į rarotus – ankstyvąsias šv. Mišias.
„Tą Kristaus laukimo laiką žymėjo pasninkas, susikaupimas, ramybė ir tyla, o pats rengimasis Kalėdų šventei prasidėdavo iki jos likus tik savaitei saldaturgiu. Liūdna, kad visuomenėje vis mažiau belieka to tikrumo, daugėja naudos siekimo ir greito vartojimo“, – teigė V.Vasiliauskaitė.
