„Maxima LT“ Ne pirmojo būtinumo pramoninių prekių pirkimų departamento direktorė Birutė Kontvainienė sako, jog pirkėjai Vėlinėms, kaip ir kitoms šventėms, pradeda ruoštis maždaug prieš mėnesį.
„Šiais metais prekiauti Vėlinėms skirtomis prekėmis pradėjome savaite vėliau nei pernai. Žmonės turi vis mažiau laiko apsipirkti ir tokioms dienoms kaip Vėlinės pasiruošti iš anksto. Tai lemia greitėjantis gyvenimo tempas, didėjantis žmonių užimtumas. Praėjusių metų duomenimis, didelės paklausos Vėlinėms skirtų prekių rugsėjo mėnesį nebuvo. Atsižvelgę į tai, šiemet prekybą pradėjome vėliau“, – sako direktorė.
Tuo metu prekybos centruose „Iki“ visas Vėlinėms skirtų prekių asortimentas bus pateiktas tik spalio pabaigoje. „Prekių Vėlinėms mūsų prekybos centruose jau buvo galima rasti ir spalio pradžioje, tačiau visas asortimentas, ypatingi pasiūlymai ir akcijos pirkėjams bus pateikti nuo spalio 22 d. Taip darome todėl, kad ne visi gali lankyti kapus per Vėlines, todėl prekių parduotuvėse turime ir prieš, ir po jų“, – teigia prekybos centrų „Iki“ komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila.
Ekonominės krizės nesibaimina
Nepaisant brangstančios šilumos ir vis garsesnių kalbų apie pasaulinę ekonominę krizę, kalbinti didžiųjų prekybos centrų atstovai tikisi, jog Vėlinių prekių apyvarta nesumažės.
„Ekonominė situacija tikriausiai turės įtakos ir šių prekių pardavimams. Jau senokai pastebėjome, kad ekonomikos sunkmečiu pirkėjai atidžiau renkasi prekes ir labiau planuoja savo pirkinius, tai yra, perka tik tai, kas būtina ir tik tiek, kiek iš tikrųjų reikia. Tačiau tikimės, kad Vėlinėms skirtos prekės bus ir toliau paklausios ir perkamos maždaug taip pat“, – viliasi B. Kontvainienė.
Panašios apyvartos kaip pernai tikisi ir „Iki“ tinklas. „Apyvarta ženkliai neturėtų keistis, nes Vėlinės yra kiek kitokia diena nei paprastos eilinės prekybos dienos. Žmonės Lietuvoje visada daug dėmesio skyrė šiai dienai, todėl nemanau, kad net ir besikeičianti situacija pakeistų patį požiūrį. Na, gali atsitikti taip, kad žmonės pirks daugiau pigesnių prekių. Tačiau prekybos vietoje žmonės domisi, pavyzdžiui, kiek laiko žvakės degs, nepaskutinėje vietoje ir išvaizda, o kokybiškesnės žvakės daugiau kainuoja“, – argumentuoja T. Vaišvila.
Dirbs ir per Vėlines
Anot B. Kontvainienės, kaip tik šiuo metu prasideda aktyvus žvakučių pirkimas. „Tačiau didžiausio pirkėjų susidomėjimo laukiama paskutinę spalio savaitę ir Vėlinių išvakarėse. Pirkėjų aktyvumas panašiu laikotarpiu, perkant Vėlinėms skirtas prekes, šiais metais panašus kaip ir praėjusiais“, – pasakoja direktorė.
Pasak T. Vaišvilos, nenuostabu, kad daugiausiai perkama tą pačią dieną. „Galima sakyti, kad Vėlinių prekių pirkimas tradiciškai jau prasidėjo, nors bumo dar nėra. Aktyviausiai perkama maždaug tris, keturias dienas iki Vėlynių, nes, pavyzdžiui, gėliu iš anksto pirkti nėra prasmės – gali ir nuvysti, be to, pirkėjai linkę nusipirkti viską vienu metu, todėl nenuostabu, kad daugiausia parduodama pačią Vėlynių dieną“, – tikina jis.
Visų Šventųjų dieną ketinama dirbti įprastu laiku. „Lapkričio 1 d. sulaukiame didelio srauto pirkėjų – jiems patogu vykstant į kapines stabtelėti į viena iš jiems arčiausiai esančių prekybos centrų ir ten įsigyti būtinų prekių“, – teigia B. Kontvainienė.
„Visada iki šiol Vėlinių dieną dirbome ir neplanuojame to keisti. Juk Vėlinių prekių poreikis tą dieną yra pats didžiausias, todėl nutraukdami prekybą sudarytume daug nepatogumų klientams“, – įsitikinęs T. Vaišvila.
Laukia akcijų
Anot prekybininkų, žvakučių ir kitų Vėlinių prekių kainos šiais metais maždaug tokios pačios kaip ir praėjusiais.
„Perkamiausios pigiausios žvakutės stikliniame indelyje, panašiai buvo ir pernai. Manome, kad ši tendencija išliks, nes vis garsiau kalbama apie ekonomikos atokvėpio grėsmes, pirkėjai tampa jautrūs kainai ir parduotuvių lentynose ieško pigesnių prekių arba perka prekes tuomet, kai joms taikomos nuolaidos“, – prognozuoja B. Kontvainienė.
Tokias tendencijas patvirtina ir T. Vaišvila. „Daugiau perkama vidutinio ir pigesnio segmento žvakių ir kitų prekių, tačiau asortimente turime ir brangesnių prekių. Iki šiol ryškėjo tendencija, kad žmonės ieškojo kokybiškesnių žvakių. Ar ši tendencija išliks ir šiemet, sunku pasakyti. Tai priklauso ir nuo konkurencijos: ne tik kainų ar akcijų, bet ir prekių kokybės bei išvaizdos“, – teigia „Iki“ komunikacijos direktorius.
Paklausios ir lietuviškos
Anot pašnekovų, daugiausia prekiaujama Lenkijos ir Lietuvos gamintojų žvakėmis, tačiau itin populiarios lietuviškos. „Pastebėjome, kad prekės lietuviškumo aspektas daugeliui pirkėjų yra svarbus. Lietuviška prekė neretai siejama su geresne kokybe, už lietuvišką prekę pirkėjai pasirengę mokėti daugiau. Dalis pirkėjų lietuviškas prekes renkasi taip tarsi solidarizuodamiesi su lietuviškos produkcijos tiekėjais ir pabrėždami nacionališkumo vertę“, – pasakoja B. Kontvainienė.
„Iš principo beveik visą asortimentą sudaro lietuviška produkcija, tačiau turime brangesnių prekių ir iš Lenkijos gamintojo. Lenkijoje, beje, kiek kitaip nei Lietuvoje – čia pigios žvakės praktiškai visai nėra perkamos, galbūt dėl katalikybės tradicijų, kurios išsiskiria netgi Europos mastu“, – pabrėžia T. Vaišvila.
Kapų priežiūros svetimiems (ne)patiki
Artėjant mirusiųjų atminimo dienai, nesnaudžia ir kapų priežiūra užsiimančios įmonės ar asmenys. Tačiau, anot Ignalinoje įsikūrusios tokias paslaugas teikiančios įmonės „Hormina“ direktoriaus Bulato Garejevo, kapų priežiūros paslaugos populiaresnės didmiesčiuose, o mažesniuose miesteliuose ir rajonuose užsakymų nedaug.
„Bent kol kas neturime daug užsakymų. Kiek tenka susidurti, iš esmės ši paslauga populiari, bet daugiau didmiesčiuose. Ignalinoje yra užsakovų, bet dažniau tai – vienkartiniai užsakymai. Tačiau, manau, ateityje ši paslauga populiarės. Juk gyvenimas spartėja, žmonės dabar daugiau keliauja, daug lietuvių gyvena užsienyje ar didmiesčiuose, ir jiems nepatogu važinėti prižiūrėti kapų. Be to, keičiasi ir pats požiūris: žmonės nenori apsiimti ne savo srities darbų, kurių niekada nedarė. Nori daryti tai, ką išmano“, – pasakoja įmonės direktorius.
Kapų priežiūros specialistams, pasak ir kapų priežiūros paslaugas teikiančios įmonės „Rokiškio komunalininkas“ meistrės Stasės Minkevičienės, nelinkę patikėti ir Rokiškio gyventojai.
„Nors skelbiamės internete, skelbimų lentose, kapinių prižiūrėtojas informuoja apie mūsų teikiamas paslaugas, visgi paslauga nėra labai populiari. Na, prieš Vėlines, Motinos dieną gal daugiau užsakymų. Tačiau apskritai užsakymų nedaug. Galbūt žmonės samdo draugus, pažįstamus, kad sutvarkytų kapus, o gal patys tvarko, bet kad įmonę samdytų – retas atvejis“, – atvirauja S. Minkevičienė.
Darželių nesodina
Kalneliškių kaimo kapines prižiūrinti Violeta Undzėnienė pasakoja, jog žmonės vis dažniau renkasi tokius antkapius, kad kapų prižiūrėti visai nereikėtų. „Samdyti kapines prižiūrintį žmogų nėra populiaru. Pastaraisiais metais ryškėja tendencija ant kapo dėti uždaras plokštes ar pilti skaldą, kad nereikėtų prižiūrėti – ravėti, gėlių sodinti ir pan. Taip linkę daryti ypač tie, kurie toli gyvena. Tokie dažniausiai sako: „geriau vieną kartą daug sumokėsiu, nei paskui nuolatos mokėsiu už kapų priežiūrą. Jie kukliai prižiūri kapus – deda dirbtinę gėlę ar uždega žvakutę“, – atskleidžia moteris.
Tuo metu Kaune ir jo apylinkėse kapų priežiūra užsiimanti Renata Dervytė pasakoja užsakymų sulaukianti pakankamai. „Užsakymų pakankamai nuo kapavietės paruošimo iki tvarkymo ir priežiūros darbų. Dažniausi užsakovai yra 25-40 metų žmonės. Užsakymai labai individualūs – susitariama, kiek kartų per mėnesį tvarkyti, dažniausiai konkretūs – kokias gėles sodinti ir pan. Manau, žmonės naudojasi tokiomis paslaugomis, nes neturi laiko prižiūrėti kapų, kiti išvažiavę į užsienį ir negali patys pasirūpinti artimųjų kapais. Manau, paslauga populiarėja“, – teigia mergina.
Kodėl kapų priežiūros paslaugos mieste populiaresnės, S. Minkevičienė turi savo nuomonę. „Mieste žmonės gal yra labiau mokūs, todėl populiaresnė ir paslauga. O čia (Rokiškyje – lrt.lt)žmonės paskaičiuoja, kad per metus apie 120 kainuoja. O kitiems gal tiesiog malonu patiems artimųjų kapus tvarkyti“, – mano pašnekovė.
Į kapines – kaip į darbą
Vėlinės užsakymų kiekiui neturi jokios įtakos – įsitikinę lrt.lt kalbinti su kapų priežiūros paslaugomis susiję pašnekovai.
„Iš esmės paklausa didėja, bet Lapkričio 1- oji tam neturi įtakos. Tiesa, šiemet sulaukėme vieno užsakymo, kad kapas būtų sutvarkytas konkrečiai tą dieną – žmogus sakė, kad būtent tada negali atvažiuoti. Bet, ko gero, tai vienintelis toks atvejis“, – prisimena B. Garejevas.
Pasak S. Minkevičienės, žmonės dabar labiau prižiūri kapus nei anksčiau, todėl per šventes patys susitvarko. „Kapai, kurie nuo seno netvarkyti, tokie ir lieka. Tuo metu naujas kapavietes žmonės dažniausiai patys prižiūri. Dabar kapus labiau gerbia nei anksčiau“, – įsitikinusi ji.
Kad kai kurie artimųjų kapus patys prižiūri, patvirtina ir V. Undzėnienės. „Prieš Vėlines žmonės labiau pradėjo tvarkytis. Pasitaiko tokių, kurie į kapines kaip į darbą eina. Kad ir senesni žmonės, vis tiek dviračiu atmina, kai kurie net ir žiemą. Viena moteris jau treti metai taip. Yra ir vienas vyriškis, kuris reguliariai ateina, sako, jam čia tarsi sportas“, – pasakoja ji.
30 litų – per brangu
Kapų priežiūra, anot pašnekovų, gali kainuoti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų litų. Tačiau tai kai kuriems – dideli pinigai. „Yra tokių, kurie skambina, teiraujasi, bet išgirdę įkainius paslaugų neužsako. Gal per brangu? Nors mes kapą prižiūrime – laistome, ravime – už 30 litų per mėnesį. Jei važiuoji ne kasdien, išeina po kelis litus per dieną. Didmiesčiuose juk brangiau“, – svarsto S. Minkevičienė.
O už visapusišką kapavietės sutvarkymą gali tekti pakloti ir daugiau. „Mažiausias užsakymas kol kas buvo už 50 litų, bet ten reikėjo tik išvalyti, pašluoti ir daugiau nieko. Brangiausias, kurį mums teko daryti – už 200 litų. Tai buvo vienkartinis užsakymas, bet ten turėjome daug darbo“, – vardija įmonės „Hormina“ direktorius.
