Pasak ūkio ministro P. Čėsnos, šiuo metu "Kuro aparatūra" turi apie 70 milijonų litų skolų. Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį pagaminta produkcijos už 1 milijoną litų. Įmonės darbuotojams, kurių yra apie 800, atlyginimai nemokami 6 mėnesius.
P. Čėsnos nuomone, situacija įmonėje palengvėtų paskelbus bankrotą, būtų nurašytos skolos, atsirastų naujas savininkas, kuris galėtų be skolų naštos tęsti įmonės veiklą, išlaikyti dalį darbo vietas. Dabartiniams darbuotojams būtų mokamos kompensacijos iš bankrutavusių įmonių fondo.
Ūkio ministras neatmetė galimybės, kad "Kuro aparatūroje" būta ekonominio piktnaudžiavimo, kai dalis pinigų už parduotą produkciją nepateko į įmonės sąskaitą. Šį klausimą tiria teisėsaugos institucijos. 2000-ųjų metų gruodį, primena ELTA, Valstybės turto fondas pardavė bendrovės "Kuro aparatūra" 33,48 proc. akcijų paketą Toljačio konsorciumui, kurį sudarė uždaroji akcinė bendrovė "Kris" ir Rusijos pilietis Aleksandras Kedala. Dar prieš tai investuotojai buvo įsigiję "Kuro aparatūros" akcijų ir jie valdo įmonę.
Pirkdami iš valstybės įmonės akcijas, investuotojai iš Toljačio užtikrino Vilniaus įmonės partnerystę su Toljačio automobilių gamykla "AvtoVAZ", kuri turėjo pirkti iš jos lengvųjų automobilių dyzelino siurblius, purkštuvus ir kitą naują produkciją.
Naujasis įmonės savininkas taip pat įsipareigojo per pirmuosius metus išsaugoti įmonėje esamą darbo vietų skaičių, o per kitus dvejus metus jį padidinti ne mažiau nei 30 proc. 2000 metų pabaigoje "Kuro aparatūros" gamykloje dirba per tūkstantį žmonių. Be to, pirkėjas per trejus metus privalėjo į įmonę investuoti 2 mln. litų. Jis taip pat sutiko grąžinti jos skolas kreditoriams - visų bendrovės finansinių įsipareigojimų suma tuomet siekė 63 mln. litų. Šie įsipareigojimai neįvykdyti.
Valstybės turto fondo direktorius P. Milašauskas po pasitarimo pas Seimo Pirmininką sakė, jog kreiptasi į teismą, prašant skirti baudas dėl investuotojo neįvykdytų įsipareigojimų. Anot jo, kitų svertų paveikti investuotojui valstybė neturi.
Turto fondo vadovo nuomone, privatizavimo sutartis neturėjo didelės įtakos šiandieninei įmonės padėčiai. Anot jo, ir prieš privatizavimą įmonėje buvo sudėtinga padėtis, jai buvo galima skelbti bankrotą. Seimo Pirmininkas A. Paulauskas po pasitarimo kritiškai atsiliepė apie privatizavimo etapą, parenkant investuotojus. Anot jo, susidaro įspūdis, kad "Kuro aparatūros" privatizavimo atveju patys investuotojai nė neketino įgyvendinti savo pažadų.
A. Paulauskas taip pat turėjo priekaištų valstybės institucijoms, kreditoriams kurie dvejus metus, matydami blogėjančią padėtį "Kuro aparatūroje", neskubėjo kelti bankroto bylos, dėl to dar išaugo skolos. Dabar bankroto bylą įmonei, gindami savo teises, kelia darbuotojai, negaunantys atlyginimų.