Dar rugpjūtį Danijos centrinis bankas kartu su partneriais nusipirko krizės apimtą „Roskilde Bank”.
Šios savaitės pradžioje pasklido žinia apie dar vieno Danijos banko „EBH Bank“ žlugimą ir Centrinio banko ketinimus jį sanuoti. Pagrindine banko griūties priežastimi įvardijamos blogos paskolos.
„Mūsų bankai pasiruošę lėtėjimui ir kitokiems sukrėtimams, jeigu kokie nors ir įvyktų. Tikrai nematome jokio pavojaus mūsų bankinei sistemai", - sakė jis.
Skaičiuojama, kad šiuo metu pradelstų būsto paskolų bankuose padaugėjo keliomis dešimtosiomis procento, „tačiau ta dalis išlieka mažiau nei 0,7 proc. viso paskolų portfelio".
Be to, anot R. Šarkino, per šių metų pirmuosius aštuonis mėnesius Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai gavo didesnį pelną nei pernai tuo pačiu metu.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas tvirtina, kad nuolat „glaudžiai bendradarbiaujama su bankais ir stebima situaciją juose".
Jis nesiėmė prognozuoti, kaip situacija finansų rinkose gali kisti ateityje. Tačiau R. Šarkinas pripažįsta, kad finansų krizei užsitęsus gali pabrangti skolinimasis tarp bankų, o kartu ir paskolos gyventojams.
Didžiųjų Lietuvos komercininių bankų savininkai Švedijoje viešai pranešė, kokias sumas gali prarasti dėl „Lehman Brothers" bankroto.
„Swedbank" motininis bankas Švedijoje pranešė galįs prarasti per 72 mln. Lt, o Švedijos SEB patvirtino, kad su šiuo JAV banku jį sieja 221 mln. Lt.
DELFI primena, kad pernai visi šalies komerciniai bankai kartu uždirbo per 1,1 mlrd. Lt. Bankai pripažįsta šiemet tokių įspūdingų rezultatų nesitikintys, tačiau nuostolio taip pat nelaukiantys.
