Reaguodama į neigiamas tendencijas Europos Komisija pareiškė esanti įsitikinusi, jog centriniai bankai pajėgs pažaboti finansų krizę. Girdėdamas tokias pasaulio verslo naujienas ne vienas tikriausiai pamano: kas atsitiktų, jei Lietuvoje pradėtų griūti kuris nors šalies bankas, kuriame žmonės laiko savo santaupas, yra investavę į jo produktus, kaupia senatvės pensijas?
JAV - bankų drebėjimo židinys
Mokslininkė E.Martinaitytė nė neabejoja, kad Lietuvos finansus veikia tai, kas vyksta pasaulyje. "Kiekvieną dieną gausėja blogų žinių. Stambiausios patikimos finansinės institucijos, dominuojančios reitingų lentelėse, skelbiamos probleminėmis, bankrutuojančiomis, subsidijuojamomis valstybės, kad jos vienijasi su kitomis institucijomis. Amerikos ir Europos centrinių bankų sprendimai - visų dėmesio centre", - kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, šiuo metu padėtis JAV finansų rinkose lyginama su sunkiausiu laikotarpiu, užgriuvusiu šalį 1929-aisiais, o Europoje - su pokario metais. "Garsiausia JAV investicinė kompanija "Lehman Brothers Holdings Inc", įkurta prieš 158 metus, neišvengė bankroto procedūros. Bankas "Merrill Lynch & Co Inc", įsteigtas prieš 94 metus, irgi kabojo ant plauko. Jei būtų neradęs pirkėjo, taip pat būtų buvęs priverstas skelbti bankrotą. Didžiausia JAV hipotekinė kompanija "Fannie Mae" išgyvena blogiausius laikus", - vardijo pasaulio ekonomikos lopšio bėdas E.Martinaitytė.
Pasiekia sukrėtimo bangos
Ekonomikos tempų lėtėjimas, infliacijos didėjimas ir kitų makroekonominių rodiklių blogėjimas, pasak mokslininkės, veikia visas Europos rinkas, bet investicinė veikla į tai reaguoja labiausiai. Skandinaviško kapitalo bankai yra užsienio investuotojai mūsų šalyje, o lėtėjantis Lietuvos ekonomikos augimas užsienio investuotojus atbaido. Tačiau E.Martinaitytė įsitikinusi, kad Skandinavijos valstybių investicijų dominavimas mūsų bankų sektoriuje nekelia jam didelės grėsmės.
"Patronuojantys skandinavų bankai numato savo pelno mažėjimą ar nuostolius dėl pablogėjusios ekonominės šalių padėties. Kol kas Lietuvos ekonomika nėra vertinama taip grėsmingai kaip Estijos ar Latvijos, bet, aišku, laukiamas ekonomikos augimo sulėtėjimas verčia bankus koreguoti savo veiklą, įvertinti paskolų portfelio riziką, kapitalo pakankamumą", - dėstė mokslininkė. Pasak jos, mūsų šalis yra gana nemažai nutolusi nuo "bankų griūties epicentro", tačiau šio sukrėtimo sukeltas bangas galime jausti dar ilgai.
Priklausome saugioms investicijoms
Lietuvos komerciniai bankai reaguoja į visus pokyčius tiek šalies ūkyje, tiek pasaulyje. "Pasaulinis finansinis nestabilumas paveikia visas valstybes, o investicinių rinkų nuosmukis - ir bankų veiklą. Kuo didesnė tarpusavio priklausomybė, tuo didesnė rizika. Pastaruosius 3 metus aktyvūs investuotojai stengėsi padidinti savo investicijų grąžą - užsidirbti. Tuo pat metu jie siekė ir pasididinti turtą, kad sumažintų nuostolius nuosmukio laikotarpiu", - aiškino pašnekovė.
Jos manymu, ekonomikos pablogėjimas keičia ir bankų pozicijas - mažėja pelnas iš hipotekos, krenta nekilnojamojo turto kainos, ryškėja visi ekonominio nuosmukio požymiai. Pasak mokslininkės, Lietuvoje bankinis sektorius ilgai dominavo finansų paslaugų rinkoje, tačiau pastaraisiais metais susiformavusios įvairios finansinių tarpininkų grupės padidino ne tik konkurenciją, bet ir riziką bei poveikį vartotojų apsaugai. Tuo metu bankus prižiūrintį Lietuvos centrinį banką E.Martinaitytė vertina kaip svarbią ekonomikos ir finansų stabilumą garantuojančią instituciją. Tačiau mokslininkė įsitikinusi, jog rinkoje veikiantys finansiniai tarpininkai taip pat reikalauja priežiūros.
"Vertinti, kad Lietuvos komercinių bankų priklausomybė skandinaviškoms finansinėms grupėms "kelia grėsmę ekonominiam saugumui", nėra rimto pagrindo", - pabrėžė E.Martinaitytė. Pasak jos, skandinaviškas regionas yra saugiausias ir stabiliausias.
