Kreipiesi į banką ir sužinai, kad skolinimosi sąlygos pasikeitė. „Klausykite, juk aš esu jūsų nuolatinis klientas, visada skolas grąžinau laiku, neturėjau jokių finansinių nuodėmių!“ Naivuolis. Bankininkai tik oficialiai kalba apie gražias skolinimosi istorijas, o iš tikrųjų jie pinigus skaičiuoja kitaip. Todėl kai kuriems bankams ekonomikos lėtėjimas yra net palankus, nes tokiu laiku galima daugiau uždirbti nei paprastai.
Tada ir susimąstome – ar valstybė tikrai efektyviai naudoja savo lėšas ir savo įtaką, o tokie veiksmai ne tik įmanomi, bet ir būtini laisvosios rinkos sąlygomis.
Štai kodėl VL kilo mintis pasidomėti, kaip valstybė naudoja vadinamuosius laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius.
„Nedirbantys“ valstybės milijardai
Lietuvos banko (LB) duomenimis, valdžios institucijų bei valstybės ir savivaldybės įmonių indėliai bankinėje sistemoje 2008 m. liepos 1 d. sudarė 4 mlrd. Lt, arba 9,8 proc. visų komerciniuose bankuose laikomų indėlių, kurių suma siekė 40,6 mlrd. Lt. LB informaciją būtina papildyti viena svarbia pastaba – valstybės lėšų suma bankuose nuolat keičiasi. Valstybės įstaigos šiuos pinigus naudoja numatytiems tikslams, tačiau į tas sąskaitas taip pat nuolat patenka naujų iš šalies piliečių bei įmonių surinktų pinigų. Be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymu, atidarytose valstybės iždo sąskaitose Lietuvos banke 2008 m. liepos 1 d. buvo dar 1,96 mlrd. Lt.
Kaip keitėsi šios sumos? LB duomenimis, per pirmąjį 2008 m. pusmetį Lietuvoje veikiančiuose bankuose laikomos valdžios institucijų bei valstybės ir savivaldybės įmonių lėšos išaugo 8,2 proc., tuo tarpu per pirmąjį 2007 m. ir 2006 m. pusmetį jos atitinkamai augo 9 proc. ir 40,6 proc.
Taigi ir pasvarstykime, kaip šie pinigai naudojami. Ne 4 mlrd. Lt vieną dieną ar kelias savaites, bet apytiksliai nuolat bankuose esanti tokia suma. Taigi per komercinius bankus „Sodra“, ministerijos, Muitinės departamentas, savivaldybės ir kitos valstybės institucijos per metus surenka ir išleidžia iki 45–48 mlrd. Lt. Kas ir kaip panaudoja šiuos pinigus, juk jie, patekę į sąskaitas, iš karto nepervedami pagal paskirtį, kartais bankų sąskaitose paguli savaitę ar mėnesį, o gal net ilgiau. Paskui į sąskaitas patenka kitų pinigų.
Naudingas biznis
Atsakydami į VL klausimus apie laikinai laisvų valstybės pinigų panaudojimą, Seimo nariai ir dabartiniai bei buvę finansų ministrai pirmiausia pabrėžė, kad vieni yra oficialūs, kiti – pusiau oficialūs asmenys, be to, jie neturi tiek daug informacijos, todėl nuogąstavo, kad, išspausdinus straipsnius, gali būti kaip nors ir dėl kokių nors priežasčių apkaltinti. Tačiau pamažu vyrai įsidrąsino.
Paprastai negailestingai vykdomosios valdžios veiksmus kritikuojantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas šį kartą kalbėjo kaip niekada atsargiai.
„Mano žiniomis, vadinamosios valstybės lėšos saugomos daugelyje bankų. Anksčiau valstybės biudžetą aptarnaudavo tik Lietuvos bankas, tačiau ši funkcija buvo panaikinta. Be abejo, daryti biznį su valstybe visada yra naudinga, nes visada gali daugiau uždirbti. Tai žino visi verslininkai“, – sako K.Glaveckas.
Žinoma, kad naudinga. Juk šie pinigėliai yra pigiausi. Už skolintus reikia mokėti palūkanas, o šie, galima sakyti, ateina pusvelčiui, todėl jų apyvartą labai pelningai gali padaryti net kelis kartus. Kiekvienas bankas juos priimtų mielu noru. Tačiau ne į kiekvieno banko glėbį jie patenka. Paklausite, o kas šiuos pinigus stumdo?
LB Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis patarė tuo pasidomėti Finansų ministerijoje: „Jie turi žinoti, kur laiko sąskaitas, kiek gauna naudos už likučius, nes LB neturi tokios informacijos“.
Kairė nežino, ką daro dešinė
Sulaukėme oficialaus Finansų ministerijos atsakymo. O jeigu jis oficialus, tai galime manyti, kad mums atsakė finansų ministras Rimantas Šadžius. Jeigu jo pavaldiniai ką nors ne taip prirašė, tai jau ne mūsų, o ministro galvos skausmas. O atsakymas mus apstulbino: „Visi valstybės piniginiai ištekliai laikomi tik Lietuvos banke. Valstybės piniginiai ištekliai, laikantis įstatymų nuostatų, komerciniuose bankuose nelaikomi“.
Tai bent naujieną sužinojome! Ir dar paragino apie tai pasikalbėti su LB tarnautojais. Prie to dar grįšime. Galima spėti, kad didelė dalis laikinai laisvų valstybės pinigų patenka į AB „Hansabankas“. Kiek? Į šį klausimą „Hansabanko“ Finansų tarnybos vadovas Marius Adomavičius atsakė taip pat, kaip ir dar į kelis klausimus: „Tokių duomenų neskelbiame“.
Paslaptis ar apskritai nenorima apie tai kalbėti, kodėl didelė dalis laikinai laisvų valstybės lėšų saugoma viename komerciniame banke? Be kita ko, „Hansabankas“ nusprendė neatskleisti, ar šių lėšų padaugėjo ar sumažėjo, palyginti su 2007-aisiais ir 2006-aisiais. Matyt, jo vadovai yra įsitikinę, kad nėra reikalo šalies piliečiams žinoti, kur ir kiek saugoma ir kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.
Kodėl pasirinko „Hansabanką“?
„Prisimenu, mes nagrinėjome galimybes renkantis bankus kelti jiems ir reikalavimus. Tačiau Lietuvoje tik keli bankai turėjo savo filialus visuose šalies kampeliuose. „Hansabankas“ šia prasme paveldėjo iš LTB platų tinklą ir turi pirmenybę. Todėl valstybės institucijos rajonuose pasirenka šį banką. Esant tokioms aplinkybėms, valstybė negalėjo kelti papildomų reikalavimų“, – sakė buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys bei buvęs finansų ministras Jonas Lionginas.
Gal prieš dešimt metų ši aplinkybė buvo svarbi, tačiau dabar daugelis šalies bankų turi savo filialus rajonų centruose, o kai kurie net daugiau nei „Hansabankas“. Oficialiais Lietuvos banko duomenims, „Hansabanke“ banke daugiausia sąskaitų turi fiziniai asmenys – apie 1,3 mln., tačiau pagal juridinių asmenų sąskaitas šis bankas ne lyderis.
O gal be reikalo gilinamės, gal vyrai iš „Hansabanko“ dirba ne tik sau, bet ir valstybei, t. y. mums visiems uždirba? Deja, konkretūs duomenys skatina daryti kitokias išvadas. „Swedbank“ grupės vadovai tikrai neturi priekaištų Lietuvoje veikiančiam grupės nariui „Hansabankui“, nes jo pelnas kasmet didėja. Tačiau mūsų šalies piliečiai gali paklausti, kaip čia išeina: pinigai mūsų, o pelnas – „Hansabanko“.
Paskolų – mažiau, o pelno – daugiau
Logiškai mąstant, sunku būtų patikėti, kad bankas nesinaudoja jau minėtais laisvais valstybės pinigais. Juk vargu ar jie laikomi sudėti į kokį nors atskirą seifą ir šiukštu nejudinama nė viena kupiūra. Tikriausiai jie sukasi, „dirba“ kaip ir visi kiti banke esantys pinigai. Todėl piliečiai ir turi teisę pasidomėti ar iš tiesų yra taip, kad pinigai mūsų, o pelnas, kuris kasmet didėja, – „Hansabanko“.
AB „Hansabankas“, šalyje išsikovojęs 19,53 proc. rinkos, per pirmuosius penkis 2008 m. mėnesius išdavė tik 307 mln. Lt paskolų. Per tą patį laikotarpį mažesnę dalį rinkoje užimančių bankų paskolų portfelis buvo gerokai didesnis: 14,96 proc. rinkos dalį turinti AB „DnB NORD“ išdavė 934 mln. Lt, Ūkio bankas, turintis tik 5,05 proc. rinkos, – 376 mln. Lt, AB bankas „Snoras“, užimantis 4,91 proc. rinkos, – 368 mln. Lt ir 9,97 proc. rinkos užimantis „Nordea Bank Lietuva“ – 729,7 mln. Lt paskolų.
Dėl kokių priežasčių, atrodo, ne juokais „užbuksavo“ antrasis šalyje bankas?
Pasak „Hansabanko“ Finansų tarnybos vadovo Mariaus Adomavičiaus, minėti bankai laikėsi skirtingų kreditavimo strategijų: „Hansabankas“ – atsakingo skolinimo principo, jis nuolat peržiūri paskolų išdavimo sąlygas, atsižvelgdamas į šalies makroekonominius rodiklius, pasaulio ir Lietuvos ekonomikos raidos tendencijas, kitus rodiklius bei jų pokytį, ir pagal tai formuoja savo kreditavimo politiką.
Priimkime šiuos „Hansabanko“ pasigyrimus ir potekstėje išsakytą kitų bankų kritiką. Tačiau paaiškėjo, kad paskolų portfelį gerokai sumažinęs bankas gerokai padidino savo pelną. Pavyzdžiui, per 2008 m. pirmąjį pusmetį uždirbo net 34 mln. Lt daugiau nei per tokį patį laikotarpį 2007 m., t. y. pelnas išaugo nuo 188 mln. Lt iki 222 mln. Lt šįmet.
