"Jei už dvidešimties metų pasirodys, kad vandens reikia daugiau, yra reali galimybė padidinti Pirmosios ir Trečiosios vandenviečių pajėgumus", – išvadas nupasakojo generalinis direktorius.
Šiuo metu užkonservuotos vandenvietės išlaikymas kainuoja apie 100 tūkst. litų per metus.
Norint, kad vandenvietė jau šiandien pradėtų tiekti higienos normas atitinkantį vandenį, reikėtų dar apie 45 tūkst. litų.
L.Makūno teigimu, galimybių studija aiškiai parodė, jog Antrąją vandenvietę protingiau būtų likviduoti.
"Gautume pinigų pardavus pastatus ir perleidus žemės nuomos teisę, be to, sutaupytume eksploatacinius mokesčius", – pasakojo L.Makūnas.
"Klaipėdos vandenys" pirmą šių metų pusmetį planavo apie du milijonus litų nuostolių. Tačiau tikrasis nuostolis siekė aštuonis šimtus tūkstančių.
Tokia situacija susidarė dėl pusantro procento didesnių pajamų ir trimis procentais sumažintų sąnaudų.
Tačiau L.Makūnas tikino, jog nuostoliai dar išaugs, nes nauji tarifai įsigaliojo ne nuo liepos 1 dienos, kaip planuota, o nuo rugsėjo 1-osios.
Klaipėdai bus skirtas papildomas finansavimas vandens kokybei gerinti ir tinklams plėsti.
Už skirtus 52 mln. litų planuojama baigti tvarkyti Tauralaukio, Smeltės kvartalų vandens ir nuotekų tinklai bei sodų teritorija Kretingos gatvėje prie Danės upės.
Sąrašas dar nėra patvirtintas, bet artimiausiomis dienomis galutinai paaiškės, kur bus investuoti šie pinigai.
Ateitis: "Klaipėdos vandens" generalinis direktorius L. Makūnas teigė, kad patrauklioje vietoje esančią Antrąją vandenvietę galima likviduoti.
"Klaipėdos vanduo" pirmą šių metų pusmetį planavo apie du milijonus litų nuostolių. Tačiau tikrasis nuostolis siekė aštuonis šimtus tūkstančių.
