Iki šiol galiojęs įstatymas numatė, kad pirkėjo ir pardavėjo bei kitus ginčus nagrinėja viešųjų pirkimų komisija, o naujoji Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija visų ginčų nagrinėjimą perduoda teismams. Tiesa, iki jų šalys dar gali taikytis.

Iki kovo 1-osios paskelbti viešieji pirkimai dar bus reglamentuojami pagal senąją tvarką, o nuo šios datos - pagal naują įstatymą.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) ir verslininkai baiminasi, kad teismai gali būti nepasirengę tokių ginčų greitam išnaginėjimui, o bet koks vilkinimas verslininkams gali kainuoti labai brangiai - sužlugdyti net verslo planą. VPT taip pat rengiasi naujo įstatymo įgyvendinimui - skubiai diegia kompiuterinę informacinę sistemą, nes pateikti paraiškas pirkimams ir kitą reikalingą dokumentaciją ūkio subjektai galės elektroniniu paštu, o visi viešųjų pirkimų skelbimai bus platinami "vieno langelio" principu - visus skelbimus būtiniems šalies ir užsienio leidiniams pateiks VPT.

Trečiadienį naujo įstatymo aptarimą Vilniaus verslininkams organizavo Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kuriame, be įmonių vadovų, dalyvavo Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Rimgaudas Stanislovas Vaičiulis bei kiti specialistai. Seminare buvo pateiktas detalus įstatymo apibūdinimas, o verslininkai daugiausia klausinėjo apie konkrečių pirkimų detales.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus Alvydo Genio teigimu, anksčiau viešuosiuose pirkimuose verslininkai dažniausiai pasigedo skaidrumo. Vykstant viešųjų pirkimų konkursams, dažnai iš anksto buvo bandoma derinti, kas jį laimės, taip pat sudaromos išskirtinės sąlygos, kurios palankios kuriam nors vienam konkurso dalyviui.

VPT metodikos skyriaus vedėjas Vaidotas Jakštas sakė, kad įstatymas suderintas su ES normomis. Europos Sąjungoje viešieji pirkimai yra reglamentuojami net devyniomis direktyvomis, Lietuvoje visą tvarką nustato vienas įstatymas.

Detaliausiai Viešųjų pirkimų įstatyme reglamentuoti klasikinio sektoriaus pirkimai - nuo mažos vertės iki tarptautinių pirkimų vertės, siekiančios beveik 449 tūkst. litų įprastoms prekėms, iki 690,6 tūkst. litų - krašto apsaugos sektoriui ir 17,26 mln. litų - darbams.

Antrasis stambus pirkimų sektorius - komunalinis. Jam priklauso energetikos, transporto, komunikacijų, vandens ūkio pirkimai, kurie naujame įstatyme labiau specializuoti. Komunaliniame sektoriuje tarptautiniams pirkimams taikoma vertė yra didesnė, pavyzdžiui, telekomunikacijų - per 2,07 mln. litų.

Trečias sektorius - mažos vertės arba supaprastinti pirkimai. Beje, atsiras ir daugiau pirkimų būdų, iš jų ribotas konkursas, o derybose - preliminarioji sutartis, pagal kurią vėliau bus galima sudaryti jau konkrečias sutartis.

VPT duomenimis, 2002 metais per devynis mėnesius buvo vykdyti 2 tūkst. 362 viešieji pirkimai maždaug už 1,56 mlrd. litų vertę. Iš viso per tą patį laikotarpį buvo paskelbti 2 tūkst. 633 viešųjų pirkimų konkursai.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją