Tiesa, siūloma žalos atlyginimo maksimali suma negali viršyti vienos kelionės kainos, tačiau šiuo metu CK numatyta, kad turistas, sulaužęs sutartį, kelionių organizatoriui atlyginti nuostolius turi tik tuo atveju, jei į kelionę nevažiavo dėl nuo jo paties priklausančių aplinkybių.

„Sustiprinama, kad žmogus taip pat jaustų atsakomybę, jeigu jis nori gauti vienokią ar kitokią paslaugą", - apie planuojamas pataisas sakė ūkio viceministras Vytautas Naudužas.

„Nereti atvejai, kai turistas atsisako kelionės dėl aplinkybių, už kurias neatako nė viena iš šalių, pavyzdžiui, jo artimųjų trauma ar liga. Vadovaudamasis CK, kelionės organizatorius privalo turistui grąžinti visus už kelionę sumokėtus pinigus taip patirdamas nuostolius, dėl jau sumokėtų įmokų kitiems paslaugų teikėjams: konsulines rinkliavas, mokėjimus viešbučiams. (...) Tokiais atvejais galiojantys reikalavimai tampa itin skausmingi kelionių organizatoriams ir lemia neadekvačią verslo riziką", - rašoma pataisų autorių aiškinamajame rašte.

Taip pat Seimo narių pateiktame CK pataisų projekte siūloma apriboti viešbučių atsakomybę už sugadintą, sunaikintą ar pradangintą svečių turtą. Siūloma, kad kompensacija už vieną prarastą ar sugadintą daiktą neviršytų vienos nakties nakvynės kainos padaugintos iš 50, o už daiktų sugadinimą ar praradimą – vienos naktie sumos padaugintos iš 100, bet abiem atvejais kompensacija neturėtų viršyti 12 tūkst. Lt.

Pataisų autoriai aiškinamajame rašte tvirtina, kad šis projektas suderins kelionių organizatorių reglamentavimą CK su Europos Sąjungos Tarybos Direktyva dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų.

Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos turizmo asociacija bei Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.