Strateginių įmonių privatizavimo kriterijus siūloma leisti nustatyti Seimui

Seimui siūloma pačiam nustatyti strateginę reikšmę turinčių ir kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių pagrindinius privatizavimo kriterijus, kuriuos turi atitikti potencialūs pirkėjai. Atitinkamą projektą, remdamasi Nacionalinės kovos su korupcija programos vykdymu, parengė Ūkio ministerija ir teikia svarstyti Vyriausybei.

"Įstatymo projekte numatoma, kad tokių įmonių akcijos privatizuojamos Vyriausybės teikimu Seimui priėmus nutarimą dėl potencialių pirkėjų patikimumo pagrindinių kriterijų", - teigia ūkio ministras Petras Čėsna. Pagal įstatymą, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių kapitalo dalį gali sudaryti privatus nacionalinis bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantis užsienio kapitalas, paliekant sprendžiamąją galią valstybei, - "Lietuvos geležinkeliai", Lietuvos radijo ir televizijos centras, "Lietuvos energija", "Klaipėdos nafta", Šiaulių oro uostas ir kitos. Nacionaliniam saugumui taip pat svarbios "Mažeikių nafta", "Lietuvos dujos", skirstomieji tinklai, Lietuvos elektrinė, "Lietuvos telekomas", "Achema" ir kitos.

Tuo tarpu Vyriausybės kanceliarijos Valstybės turto valdymo ir disponavimo juo skyriaus vedėjas Aloyzas Duksa įsitikinęs, kad potencialių pirkėjų parinkimo kriterijų nustatymas yra ūkinė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nuo 1995 metų vykdoma funkcija. "Manyčiau, kad šios funkcijos iš Vyriausybės kompetencijos perdavimas Seimo kompetencijai, kovos su korupcija pagrindu, yra neetiškas", - sako A. Duksa.

Skyriaus vedėjo nuomone, strategiškai svarbių įmonių įstatyme Seimas nurodė objektus ir ribotas jų dalis, galinčias priklausyti privačiam kapitalui, apibrėžė, kad investuotinas privatus kapitalas gali būti tik nacionalinis bei atitinkantis europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. "Nurodytieji kriterijai gali būti suprantami kaip Seimo nustatyti potencialių pirkėjų parinkimo pagrindiniai kriterijai, kitus, ne geopolitinius, galėtų nustatyti Vyriausybė", - mano A. Duksa.

Ūkio ministerija, siūlydama Valstybės ir savivaldybių turto įstatymo pakeitimus, nurodo, kad šiuo metu privatizavimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato potencialių pirkėjų patikimumo kriterijų. Pasak ministerijos aiškinamojo rašto, Valstybės turto fondas turi teisę kreiptis į atsakingas Lietuvos bei užsienio šalių institucijas dėl duomenų apie potencialaus pirkėjo patikimumo pateikimą. "Įgyvendinant šią teisę dažnai iškyla problemų, susijusių su institucijų pateiktos informacijos turiniu bei viešumu", - teigiama rašte.

Dėl šios priežasties siūloma įteisinti nuostatą, jog Vyriausybė nustatytų potencialių pirkėjų patikimumo kriterijus. Teigiama, kad įtvirtinus tai įstatyme Vyriausybės nutarimai, nusakantys privatizavimo tvarką, bus papildyti konkrečiais potencialių pirkėjų patikimumo kriterijais, nustatant ir šių kriterijų taikymo tvarką. Praėjusiais metais buvo sudaryti 963 privatizavimo sandoriai už 348,68 mln. litų, iš kurių didžiausi buvo Lietuvos žemės ūkio banko pardavimas Vokietijos bankui "Nord/LB" bei 34 proc. "Lietuvos dujų" akcijų pardavimas Vokietijos konsorciumui, sudarytam iš "E.ON Energie" bei "Ruhrgas" kompanijų. Iš viso praėjusiais metais turto yra privatizuota 25,48 proc. mažiau nei prieš metus, kai buvo sudaryti 842 privatizavimo sandoriai už 467,951 mln. litų.