Taip teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai, pirmadienį spaudos konferencijoje pristatę instituto "Krovinių vežimo kelių transportu politikos Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą studiją". Tyrimas atliktas Lietuvos nacionalinė s vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" užsakymu, jį finansavo ir Švedijos ambasada Vilniuje.

Darbo tikslas - įvertinti stojimo į ES pasekmes Lietuvos krovininiam kelių transportui bei pateikti Lietuvos derybininkams siūlymų, kuriais būtų sukurtos sąlygos Lietuvoje sklandžiai įgyvendinti ES normas.

"Tinkamas stojimo į ES poveikio įvertinimas svarbus tiek vežėjams, tiek transporto paslaugų vartotojams, nes suteikia galimybę sumažinti prisitaikymo kaštus, geriau išnaudoti naujas galimybes, vadinasi, geriau planuoti verslą ir pasiekti kuo didesnę jo grąžą.

Vyriausybei tokie įvertinimai būtini tam, kad ji galėtų tinkamai atstovauti šalies interesams tiek derybų dėl narystės metu, tiek įstojus į ES, planuoti biudžeto išlaidas, pertvarkyti ir rinkos priežiūros infrastruktūrą", teigė LLRI ekspertas, projekto vadovas Ramūnas Vilpišauskas.

LLRI ekspertai mano, kad Lietuva derybų su ES pozicijoje transporto srityje turėtų derėtis dėl pereinamojo laikotarpio, per kurį vežėjų transporto priemonėse būtų galima įrengti prietaisus, fiksuojančius automobilio važiavimo rodiklius (tachografus), ir greičio ribotuvus.

Ekspertų nuomone, tarptautiniams pervežėjams privalomą greičio ribotuvų įrengimą reikėtų atidėti vėlesniam laikotarpiui, nei dabar numatyta 2001 metų pradžia. LLRI viceprezidentė Goda Steponavičiūtė teigė, kad ES Komisija galėtų vietos vežėjus atleisti nuo licencijavimo - taip būtų sumažinti ir vežėjų, ir jų klientų veiklos kaštai.

V. Vilpišausko teigimu, jei nebus susitarta dėl pereinamojo laikotarpio transporto srityje, Lietuvos vežėjams ES reikalavimai gali būti finansiškai nepakeliami. Ekspertų nuomone, jei ES bus pradėta svarstyti kvotų panaikinimo pereinamuoju laikotarpiu galimybė, Lietuvos derybininkai turėtų reikalauti, kad šis laikotarpis būtų kuo trumpesnis.

Vis dėlto Lietuvai įstojus į ES, vežėjai, kurių veiklą riboja išduodami leidimai, sulauks ir teigiamų dalykų. "Šių leidimų Lietuvos vežėjams nepakanka - jie galėtų išnaudoti daugiau galimybių dirbti ES. Šių kliūčių pašalinimas bus vienas pagrindinių privalumų Lietuvos vežėjams dirbti tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir ES vežėjams", sakė V. Vilpišauskas.

Be to, Lietuvai tapus ES nare, turėtų sumažėti transporto priemonių savininkų mokesčio tarifas, tačiau degalų akcizas turėtų išaugti. LLRI ekspertų nuomone, norint didinti degalų akcizą, reikėtų derėtis dėl pereinamojo laikotarpio. Akcizo padidinimas, anot ekspertų, leistų panaikinti kelių mokestį nuo apyvartos.

LLRI taip pat siūlo degalų importo muitą sumažinti nuo 15 iki 4,7 procento. Lietuvos vežėjus vienijančiai "Linavai" priklauso apie 1,7 tūkst. vežėjų, turinčių apie 8,5 tūkst. transporto priemonių ir krovinius vežančių į maždaug 40 Europos ir Azijos valstybių. Maždaug 60 proc. tarptautinių vežėjų transporto priemonės atitinka ES reikalavimus, todėl jiems didelių finansinių sunkumų neturėtų iškilti.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją