Bendrovės jau pradėjo skaičiuoti ir mąstyti, kaip atsisakyti ar bent apkarpyti dalį išlaidų. Tačiau tai tik pradžia, tikrasis diržų veržimosi metas ateis rudenį, kai įmonės perskaičiuos savo biudžetą.
"Prekybininkai jau pastebi, kad gyventojai mažiau perka, paslaugų sektorius taip pat pajuto, kad klientai pradėjo atidžiau rinktis, ko jiems būtinai reikia, o ko – ne. Daugelis įmonių apie taupymą pradėjo galvoti intensyviau ir dažniau. Bet kol kas atsisakoma tik tų išlaidų, kurios mažiausiai reikalingos – pirmiausia mažinami reklamos biudžetai.
Vėliau galbūt bus atsisakoma remti, nebus rengiami įmonių vakarėliai arba jie bus kuklesni, gal bus naudojami ne patys naujausi kompiuteriai. Viskas paaiškės po kelių mėnesių. Kai įmonės perskaičiuos savo biudžetus, gali būti didesnių karpymų", – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos Informacijos ir ryšių su visuomene departamento direktorius Mindaugas Puidokas.
Pasak jo, Lietuvos verslininkai veikiausiai seks kolegų iš Vakarų Europos pavyzdžiu – pirmiausia bandys taupyti degalus ir stabdys plėtros planus. Tokios priemonės esą mažiausiai kenkia įmonės veiklai ir jau pasiektiems rezultatams. Prancūzijoje, Vokietijoje ir kai kuriose kitose šalyse pradėjus kilti degalų kainoms verslininkai ir įmonių darbuotojai persėdo į gerokai mažesnius arba hibridinius automobilius. O transporto įmonės žvalgosi į biodyzelinu ar kitais degalais varomus sunkvežimius.
Europoje pučia neramūs vėjai
Verslo dienraščio "The Financial Times" teigimu, Europa ruošiasi recesijai, arba staigiam ekonomikos lėtėjimui. Artėjant sunkiems laikams daugelis Senojo žemyno įmonių imasi drastiškų priemonių. Siekdamos sušvelninti ūkio plėtros lėtėjimo poveikį jos atleidžia šimtus darbuotojų ir riboja gamybą. Tokių priemonių imasi įvairių sektorių įmonės, tarp jų ir automobilių gamintojai, oro vežėjai, bankai ir auditoriai.
"Tiesiog atsisakome gyvybiškai nebūtinų dalykų. Dalį nelabai reikšmingų etatų, be kurių bendrovė gali išsiversti, panaikinome, naujų darbuotojų kol kas nepriimame", – "The Financial Times" sakė vienos didžiausių Europoje finansų, apskaitos ir audito paslaugų bendrovių KPMG Europos regiono vadovas Johnas Griffithas Jonesas.
Airių kartono ir pakuotės gamybos bendrovės "Smurfit Kappa" vykdomasis direktorius Gary McGannas taip pat pareiškė, kad įmonė dirbs taupymo režimu. "Dabar – labai sunkus metas. Manau, artėja recesija, ir ji bus skaudesnė, nei daugelis mano", – tikino airių bendrovės vadovas.
Automobilių gamintojai, tarp jų ir Italijos "Fiat", Vokietijos "Daimler" bei BMW, riboja gamybą ir mažina pamainų gamyklose skaičių. Skrydžių bendrovės, tokios kaip "British Airways" ar "Ryanair", mažina skrydžių skaičių.
Ir kiti mašinų gamintojai, bankai, net tokie pramonės milžinai kaip "Siemens", "Saint-Gobain", "Henkel", jau praneša planuojantys atleisti nemažai darbuotojų.
Naujienų agentūros "Bloomberg" teigimu, visą Europą išjudino JAV krizė, tačiau dabar Senojo žemyno įmonėms sekasi kur kas blogiau nei kolegėms Jungtinėse Valstijose. Čia pirmiau prasidėjęs nuosmukis ir pasitrauks anksčiau, be to, ekonomikai atsigauti padeda atpigęs doleris, o europinės produkcijos konkurencingumui kerta aukštas euro kursas.
Bijoti neverta?
Lietuvoje tokio akivaizdaus nuosmukio dar nematyti. Tačiau įmonėms dirbti pelningai, netgi išgyventi darosi vis sunkiau.
"Kol kas nedaug laiko praėjo, tie sunkumai Lietuvoje justi dar tik kokį pusmetį. Viskas bus pradedama skaičiuoti po atostogų, apie rugsėjį, spalį", – svarstė M.Puidokas.
Tačiau jis įsitikinęs, kad šalies įmonės nepradės taupyti skriausdamos darbuotojus ir tokio sąmyšio, koks po truputį kyla Europoje, bijoti neverta.
"Nedarbas šalyje po truputį didėja, ir ta keista situacija, kai darbuotojai diktavo sąlygas darbdaviams, nyksta. Tačiau tai neišsprendžia specialistų stygiaus problemos – savo srities specialistai gali būti ramūs, jų visur dar trūksta ir tikrai niekas nesiruošia tokių žmonių atleisti", – įsitikinęs pramonininkų atstovas. Tačiau darbdaviai neskuba priimti naujų darbuotojų, o esamiems užkraunama vis daugiau darbų.
Taupo net popierių
Taupymo pavyzdžių apstu ir Lietuvoje. Daugelis įmonių kiek įmanoma modernizuoja ir automatizuoja veiklą, žmones keičia mašinomis – šios efektyvesnės ir joms nereikia mokėti atlyginimų. Dalis veiklos perkeliama į virtualią erdvę – kuriamos užsakymo ar pardavimo internetu sistemos.
Įmonės ir organizacijos bando mažinti išlaidas net kanceliarinėms prekėms. Bendrovės "Biuro pasaulis" vadovo Artūro Tumino teigimu, savo biurams aprūpinti šalies ir tarptautinės įmonės šiemet gerokai dažniau renkasi pigesnius raštinės ir biuro reikmenis. Pirmą pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pigesnio biuro popieriaus, rašiklių, aplankų ir kitų būtiniausių reikmenų paklausa šoktelėjo iki 40 proc.
"Biuro pasaulio" atstovai tvirtina, kad ekonomikos lėtėjimas šiemet kiekvieną mėnesį koreguoja biurų aprūpinimą. "Pirmą pusmetį pigesnių gamintojų raštinės popieriaus parduota beveik 40 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Kitų prekių kategorijose – aplankų, segtuvų, rašiklių, žymeklių, skylamušių, skaičiuotuvų ir t. t. – pigesnių gamintojų prekių pardavimas pašoko 10–25 proc., o daugelio žinomų bendrovių gaminių parduota keliais ar net keliasdešimt procentų mažiau", – vardijo bendrovės atstovas.
Tiesa, jis užsiminė, kad ši tendencija nebuvo staigmena. "Biuro pasaulis" priklauso Skandinavijos ir Baltijos šalyse biuro reikmenimis prekiaujančių įmonių aljansui "Nordic Office". O Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, ypač Latvijoje ir Estijoje ekonomika pradėjo lėtėti jau anksčiau.
Reklama tampa prabanga
Daugelis įmonių vadovų pabrėžia, kad pirmiausia atsisakoma tų išlaidų, kurios neturi tiesioginės įtakos verslui. Karpomos reprezentacinės išlaidos, mažiau skiriama reklamai ir kitoms rinkodaros reikmėms.
"Taupyti jau tikrai reikia. Pastaruoju metu visi veržiasi diržus. Mes irgi peržiūrime etatus, galbūt tam tikrą darbą gali atlikti kiti žmonės arba mašinos. Dėl to planuojami ilgalaikiai techniniai sprendimai. Žinoma, jei automobilis sudegina 10 litrų degalų 100 kilometrų, kodėl nepersėdus į mažesnį", – samprotavo didžiausios Baltijos šalyse makulatūros perdirbimo ir kartono gamybos įmonės "Klaipėdos kartonas" generalinis direktorius Arūnas Pasvenskas.
Tačiau, jo teigimu, gamintojai daug sutaupyti negali, atsisakoma tik nebūtinų išlaidų reprezentacijai, reklamai. "Šias išlaidas galima apkarpyti vienu brūkštelėjimu, o kiti dalykai reikalauja ilgesnio pasiruošimo ir analizės", – dėstė pašnekovas.
Atsisako projektų
Panašiai kaip "Klaipėdos kartonas" elgiasi gausybė kitų šalies įmonių. Taigi artėjančią krizę jau pajuto ir reklamos agentūros. Kai kurias jų prastėjanti ekonominė padėtis privertė sėsti su klientais prie derybų stalo ir aptarti galimybę nutraukti planuotas reklamos kampanijas bei peržiūrėti planuotus biudžetus.
Lietuvos reklamos rinka, kaip ir visi kiti sektoriai, ūkio lėtėjimo padarinius skaudžiausiai planuoja patirti metų pabaigoje, kitų pradžioje, kai bendrovės peržiūrės metines išlaidas.
Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos KOMAA valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis tikino kol kas reklamos agentūros krizės nejaučiantis, tačiau pripažino, kad sunkumai prasideda.
"Maždaug prieš mėnesį agentūrose darėme apklausą. Ne visiems blogai. Yra tik keli sektoriai, kurie stengiasi taupyti: prekybos elektronika, buitine technika ir nekilnojamojo turto. Jie jau reklamuojasi taupiau, renkasi pigesnius būdus", – atskleidė G.Šeputis. Jis pripažino, kad kai kurie verslininkai atsisako planuotų reklamos projektų.
Reklamos agentūros "Adell reklama" vadovo Lino Paškevičiaus teigimu, krizė labiausiai pakenks žiniasklaidos planavimo agentūroms. Mat atriekus, pavyzdžiui, 1 mln. litų vertės laiką iš televizijoje numatytos reklamos klientas iškart pasijus sutaupęs.
"Šiuo metu su kai kuriais klientais diskutuojame, kad reikėtų sumažinti kai kurių reklaminių kampanijų apimtį, atsisakyti nebūtinų ", – sakė L.Paškevičius.
Brangins produkciją
Ne ką geriau sekasi ir kauniečiams. Anot bendrovės "Stumbras" rinkodaros vadovo Algirdo Čiburio, ateina išties sunkūs laikai.
"Jaučiame, kad recesija yra, bet tai dar tik pradžia – krizė stiprės. Mes, prekybininkai, visą jos jėgą pajusime rudenį, kai ekonomikos lėtėjimas ir pakilusios šildymo bei maisto kainos labiausiai smogs žmonėms", – "Turtui" sakė Kauno stipriųjų alkoholinių gėrimų gamybos įmonės "Stumbras" rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys.
Jo manymu, kai kurių įmonių vadovų sprendimas mažinti išlaidas reklamai, gamybą ar produkcijos kainas yra klaida, kuri tik pagreitins kelią iki nuosmukio. "Mes to tikrai nedarysime", – tikino jis.
"Stumbras" žada investuoti į gamybos modernizavimą ir automatizavimą – priemones, kurios padeda taupyti. Tiesa, tai galima sieti su etatų mažinimu ateityje. Mat daugiau darbo atliks mašinos. Taip pat numatoma peržiūrėti prekybos ir rinkodaros prioritetus, dar šiemet iki 30 proc. branginti produkciją. Daugiau dėmesio bus skiriama brangesniems ir kokybiškesniems produktams. "Tie, kurie pirko brangius gėrimus, ir toliau juos pirks, nes krizė šiems žmonėms nebus tokia skausminga", – tikisi A.Čiburys. Be to, įmonė ieško naujų eksporto rinkų ir žvalgosi į krizės nepaliestas Rytų šalis.
