Jei sumažėjus pajamoms tektų riboti vartojimą, 49 proc. lietuvių pirmenybę teiktų vidutinio brangumo kokybiškoms prekėms. Norėdami kompensuoti padidėjusias pragyvenimo išlaidas, 65 proc. Lietuvos gyventojai pirktų mažiau prabangos prekių. Tai parodė trijose Baltijos šalyse atlikta gyventojų apklausa.

Norėdami kompensuoti padidėjusias gyvenimo išlaidas, 43 proc. lietuvių mažiau valgytų kavinėse ir restoranuose, 40 proc. mažiau pramogautų, 45 proc. ieškotų parduotuvių, kuriose būtų siūlomos geriausios kainos.

Tuo tarpu latviai pinigus taupytų mažiau pramogaudami (40 proc.).

Jei sumažėjus pajamoms tektų riboti vartojimą, 33 proc. lietuvių pirmiausia rinktųsi pigias prekes. Tarp latvių tokių būtų 26 proc., tarp estų – 20 proc.

Po 16 proc. latvių ir estų pirmenybę teiktų ekologiškoms prekėms. Tarp lietuvių tokių būtų tik 4 proc.

71 proc. lietuvių teigia jaučiantys ekonominės situacijos šalyje pablogėjimą. Tai Lietuvos gyventojams labiausiai jaučiasi dėl kainų augimo ir infliacijos. Tačiau panašiomis nuotaikomis gyvena ir kitų Baltijos šalių piliečiai, Latvijoje ekonominės situacijos pablogėjimą jau jaučia 79 proc. gyventojų, Estijoje – 62 proc. Tačiau tyrimas parodė, kad, palyginti su Latvija ir Estija, Lietuvoje ekonominės situacijos pablogėjimas mažiausiai jaučiamas dėl mažų atlyginimų - lietuviai atlyginimų mažėjimą jaučia mažiausiai.

„Šiandien Lietuvos gyventojai dar nejaučia pajamų sumažėjimo“, - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė „Maxima grupės” įvaizdžio ir komunikacijos centro vadovas Giedrius Juozapavičius.

Pasak Gintaro Jasinsko, „Maxima LT“ generalinio direktoriaus, Lietuvos gyventojai artėjant ekonominiams sunkumams nuogąstauja dėl asmeninio gyvenimo pablogėjimo. Tai jau matyti iš sumažėjusio pirmo būtinumo pramoninių prekių pirkimo. Tačiau apyvartos sumažėjimo ar didesnio pokyčio „Maxima LT“ neplanuoja.

Kaip parodė tyrimas, 44 proc. lietuvių, atsižvelgdami į ekonominės situacijos šalyje pablogėjimą, ketina mažiau pirkti. 2 proc. planuoja pirkti turguje, 13 proc. žada pirkti racionaliau ir taupyti. Tuo tarpu mažiau pirkti ir vartoti Latvijoje nusiteikę 60 proc. respondentų, 15 proc. apklaustųjų ketina pirkti racionaliau ir taupyti.

Racionaliai pirkti ir taupyti labiausiai nusiteikę estai – 24 proc. 33 proc. estų žada pirkti pigesnes prekes arba kai kurių prekių atsisakyti. Mažiau pirkti pasiryžę 46 proc. estų.

Gegužės 9 – birželio 12 d. vykusią apklausą Lietuvoje atliko bendrovė „Rait”, Latvijoje ir Estijoje – bendrovė „Berent”. Reprezentatyvios apklausos metu apklausta per tūkstantį 15-74 m. gyventojų.