Rinkos prižiūrėtojai įtaria, kad kredito reitingų agentūros gavo atlygį iš kai kurių didelių bendrovių, kurių kreditingumas buvo vertinamas Dar didesnį jų įsiūtį kelia agentūrų pasiteisinimo argumentai. Antai „Moody’s“ atstovai pranešė, kad klaidingų prognozių priežastimi tapo klaida kompiuterinėje programoje. Prokurorai suabejojo, ar klaida nėra padaryta tyčia ir ar „Moody’s“ nemėgino jos nuslėpti.
Visiškai neseniai į atgailaujančiųjų gretas stojo ir bendrovė „Standard & Poor’s“, sausį sumažinusi Lietuvos skolinimosi reitingus. Nurodyta ta pati priežastis – naudojamuose modeliuose įsivėlė klaida. Ji buvo padaryta dar 2007 m. kovą, tačiau pastebėta tik spalį.
Visi mes – žmonės, tačiau reikia griežtesnio reguliavimo
Be jokios abejonės, reitingų agentūrose taip pat dirba žmonės, tad klaidų išvengti neįmanoma. Nerimą kelia tai, kad kažkokiu būdu klaidos supuolė tuo pačiu metu skirtingose agentūrose. Be to, kiekvienoje rimtoje prognozių institucijoje, baigus modeliavimą, atliekamas ekspertinis rezultatų įvertinimas, kuriuo siekiama pašalinti prieštaravimus, sveikos logikos neatitinkančius rodiklius. Keista, kad agentūrų specialistams nesukėlė jokių abejonių modeliavimo rezultatai, nors netikslumai matomi net plika ne profesionalo akimi.
Mėginant užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje, abipus Atlanto imamasi konkrečių reguliavimo politikos priemonių. Minėtasis komisaras Ch. McCreevy paskelbė skatinsiąs atėjimą į rinką naujų agentūrų, garantuosiančių didesnę konkurenciją ir mаžesnę korupciją. Europos Komisija taip pat svarsto galimybę Senajame žemyne įdiegti kredito reitingų agentūrų registravimo prievolę, reiškiančią, kad pasitikėjimą praradusioms agentūroms gali būti atimta licencija veikti Europos Sąjungos teritorijoje. JAV finansų rinkos priežiūros institucija SEC pranešė reikalausianti reitingų agentūrų vertinimus skelbti viešai, taip pat atskleisti duomenų šaltinius, kuriais buvo grindžiami tyrimų rezultatai.
Lietuva nekerštinga, nors...
Kaip taikliai pastebi tautos patarlė, savame kieme pranašas nebūsi. Taigi užsienio ekspertai, vertinantys Lietuvos ekonominius ir socialinius procesus, ilgą laiką turėjo konkurencinį pranašumą prieš vietinius. O kaip jie, užsieniečiai, viską išmano! Deja, ilgainiui ėmė aiškėti, kad tai, švelniai tariant, neatitinka tikrovės. Pirmasis ryškus šūvis pro šalį buvo „Economist Intelligence Unit“ 1998 m. pradžioje mestelėta „prognozė“, kad trečiąjį tų metų ketvirtį litas bus devalvuotas 25 procentais. Nuo to laiko praėjo jau daugiau kaip dešimtmetis, o pranašystė vis dar neišsipildo...
Tik gerokai vėliau ekonomikos ir politikos temomis rašantys apžvalgininkai pastebėjo, kad kai kurių užsienio ekspertinių institucijų taikomos Lietuvos ūkio padėties bei perspektyvos tyrimo metodikos – abejotinos kokybės. Pirma, naudojami pasenę ir nepatikimi informacijos šaltiniai. Antra, Lietuvą analizuojantys ekspertai, nė nematę jos akyse, buria mūsų šalies likimą iš sauso skaičių rinkinio. Sunkoka įsivaizduoti, kaip galima komentuoti modeliavimo rezultatus ir prireikus juos ekspertiniu būdu „pašlifuoti“ nė karto nepridėjus rankos prie čionykščio ekonominio gyvenimo pulso.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad kredito reitingų agentūros Lietuvos atžvilgiu buvo santūresnės. Nuo pirmojo jų atstovų apsilankymo Lietuvoje iki 2008 m. pradžios mūsų šalies reitingai buvo tik gerinami (bet ne reitingų perspektyvos, žr. 1 diagramą). Vis dėlto ir anksčiau kildavo klausimų, ar Lietuva „verta“ žemesnių reitingų nei kaimynė Latvija, nors mūsų šalies makroekonominė ir finansinė situacija nebuvo blogesnė.
„Standard & Poor’s“ pirmoji pralaužė ledus
Įsiplieskus JAV būsto paskolų krizei ir pasipylus akmenims į reitingų agentūrų „daržą“, jau praėjusį rudenį įspėjau, kad pastarosios stengsis apsisaugoti nuo panašios kritikos Baltijos valstybėse ir taps priekabesnės jų atžvilgiu. Atomazgos ilgai laukti nereikėjo. Šių metų sausio pabaigoje „Standard & Poor’s“ sumažino ilgalaikio Lietuvos Respublikos skolinimosi litais ir užsienio valiuta reitingą nuo A iki A-, o trumpalaikio – nuo A1 iki A2. Tai pirmasis mūsų šalies kredito reitingo sumažinimas nuo nepriklausomybės atkūrimo.
Abejonių sukėlė ne tiek reitingo sumažinimo faktas (tenka pripažinti, kad savo neveiklumu mūsų Vyriausybė jo nusipelnė), kiek jį papildantis makroekonominis komentaras. Agentūra pranašauja mums „kietąjį nusileidimą“, teigdama, kad 2008 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 3,7 proc., o kitais metais – tik 3,0 procentais. Tai bene pesimistiškiausia prognozė iš visų Lietuvos ūkio plėtrą prognozuojančių institucijų. Kadangi pirmąjį šių metų ketvirtį šalies BVP ūgtelėjo 6,9 proc., antrąjį, trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčius jis turėtų augti vidutiniškai po 2,5 proc. – tik tada agentūros prognozė pasiteisintų.
Dar daugiau fantazijos reikia pasitelkti, norint įsivaizduoti, kaip išsipildys „Standard & Poor’s“ pateiktos Lietuvos iždo deficito prognozės – 2,8 proc. BVP šiais metais ir 3,0 proc. BVP ateinančiais metais. Toks rodiklis daugiau kaip penkis kartus viršytų šiemet suplanuotą deficitą, tačiau svarbiausia – pirmųjų 2008 m. mėnesių rezultatai nesuteikia pagrindo tokiam „juodam“ pesimizmui. Finansų ministerijos duomenimis, sausį–gegužę į valstybės biudžetą įplaukė 7 450 mln. litų, o prognozuota 7 389 mln. litų. Nors ir artėja rinkimai, nepanašu, kad Vyriausybė išdrįstų viršplanines pajamas „pravalgyti“, todėl esminis iždo deficito ūgtelėjimas – menkai tikėtinas.
Mano nuomone, reitinguotojai nepakankamai atsižvelgė į tai, kad šių metų biudžetas buvo sudarytas remiantis konservatyviomis makroekonominėmis prognozėmis – 5,3 proc. BVP plėtra ir 8,0 proc. vidutine infliacija. Nors balandį Finansų ministerija padidino 2008 m. vidutinės infliacijos prognozę nuo 8,0 iki 9,2 proc., biudžeto pajamų planas liko nepakeistas. Kaip matyti, tikroji šiemetė infliacija bus dar didesnė. Taigi valstybės biudžetui nubyrės nemažai papildomų vadinamųjų infliacinių pajamų, nes mokesčiai bus skaičiuojami nuo sparčiai besipučiančios nominaliosios mokesčių bazės (prekių apyvartos, gyventojų pajamų, įmonių pelno ir pan.).
Kitos agentūros kol kas švaistosi trumpesniu kardu
Bendrovė „Fitch“ apsiribojo tik Lietuvos reitingo perspektyvos pabloginimu iš stabilios į neigiamą 2007 m. gruodį. „Moody’s“ kol kas nesiėmė jokių veiksmų ir vertina mūsų šalį tuo pačiu A2 ir stabilios perspektyvos reitingu. Kaimyninėse Baltijos valstybėse visos trys reitingų agentūros jau pasidarbavo: praėjusių metų gegužę „Standard & Poor’s“ Latvijai „pakirpo“ reitingą nuo A- iki BBB+, o liepą sumažino Estijos reitingo perspektyvą nuo stabilios iki neigiamos; „Fitch“ 2007 m. rugpjūtį nubaudė Latviją reitingo sumažinimu nuo A- iki BBB+, o šių metų sausį – dar ir reitingo perspektyvos pakeitimu iš stabilios į neigiamą, Estijai labiau pasisekė – 2008 m. pradžioje buvo pabloginta tik reitingo perspektyva; „Moody’s“ pasitenkino 2007 m. rugsėjį sumažindama reitingo perspektyvą nuo teigiamos iki stabilios tiek Latvijai, tiek Estijai (žr. 2 diagramą).
Kadangi po pastarųjų reitingo pataisų praėjo jau keletas mėnesių, o per tą laiką Baltijos valstybių, ypač Latvijos ir Estijos, ekonomikos padėtis dar pasunkėjo, virš jų pakibo agentūrų Damoklo kardas. Jį laikanti ranka gali kirsti, tačiau gali likti ir pakelta. Tikėkimės, bent jau savo veiksmais nepaskatinsime jos nusileisti...
